2015 m. rugpjūčio 21 d.    
Nr. 30
(2150)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kai motinos malda pramuša dangų

Rugpjūčio 1 dieną Šakiuose vyko judėjimo Motinos Maldoje narių iš įvairių Vilkaviškio vyskupijos parapijų susitikimas. Ankstyvą šeštadienio rytmetį Alytuje prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios rinkosi būrelis moterų. Tikslas – kelionė į Šakius. Į kiemelį atėjo ir šiam judėjimui prijaučiantis klebonas g. kan. Arūnas Užupis, palaimino kelionei, atnešė vandens, išlydėjo. Ačiū jam už rūpestį, globą, už transportą.

Šakiuose pirmiausia dalyvavome šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas, neseniai iš mūsų krašto išvykęs, mums gerai žinomas kun. Vytautas Antanas Matusevičius. Pamoksle jis kalbėjo, kokia galinga jėga slypi motinos maldoje, ir nuoširdžiai džiaugėsi šiuo judėjimu, jo nauda vaikams ir visam pasauliui. Duokite man šventų motinų ir aš pakeisiu pasaulį, – priminė dar senovėje mąstytojų ištartus žodžius.

Didelį įspūdį paliko adoracija ir judėjimui skirto maldynėlio skaitymai prie išstatyto Švenčiausiojo. Tai – netradicinė apeiga, bet valanti mintis, pakylėjanti sielą, siunčianti laiminimą savo vaikams ir tiems vaikeliams, už kuriuos niekas nesimeldžia.

Po pamaldų erdviuose parapijos namuose buvo agapė ir susitikimas su viešnia iš Vilniaus, judėjimo Motinos Maldoje Lietuvoje koordinatore, gamtos mokslų daktare, penkių vaikų motina Vilma Cicėniene. Birželį ji dalyvavo tarptautiniame šio judėjimo kongrese Romoje, o dabar dalijasi kelionės įspūdžiais visose Lietuvos vyskupijose.

Būtina paminėti, kas per judėjimas yra Motinos Maldoje, nes nežinojimas neretai suklaidina žmones. Tai – ne kita tikyba, ne sekta ir ne iš tuščio buvimo sugalvota procedūra. Motinų vienybės maldoje idėja kilo Anglijoje dviejų moterų, motinų, senelių širdyse iš didelės gyvenimo patirties, iš meilės savo vaikams ir anūkams, iš nesavanaudžio rūpesčio tuštybės prarajon besiritančio pasaulio vaikais. Apie judėjimo pradžią Veronika Viljams rašo: „Kartą su broliene Sandra pajutome vis didėjantį poreikį nuoširdžiai melstis už savo vaikus, kad padėtume jiems susidoroti su iškylančiomis problemomis“. Judėjimą Veronika oficialiai įregistravo 1995 metais. Per dvidešimtmetį jis plačiai pasklido pasaulyje, apima daugiau kaip 100 valstybių. Lietuvą pasiekė prieš 14 metų iš Lenkijos, pirmoji grupelė įkurta Kretingoje.

Ar ne tą patį kadaise teigė šviesaus atminimo tėvas Stanislovas? Pūstelėjus permainų vėjams, interviu kažkuriam žurnalui jisai pasakė: Motinos malda pramuša dangų, tad melskitės už savo vaikus. Jis matė, ko labiausiai stinga mūsų tautos atgimimui. Tik ar daug kas tada jį išgirdo? Regis, tik pasidžiaugėme gražiais žodžiais. O judėjimas su ta pačia idėja štai ateina iš Vakarų. Tad netrukdykime jam plisti. Dauguma abejingai praeina pro vaikus keikiančią motiną, o išgirdus, kad kažkas grupėje meldžiasi už juos – tragedija. Skersai kelio vis gula tas nelemtas esmės nežinojimas. Juk malda grupėje skamba kaip darni daina, intencijų mintys iš širdies kyla tiesiai į Aukštybes. Daug kas sako, jog geriausia melstis pavieniui. Gerai, bet...

Tarybiniais metais į ligoninę pateko viena nepėsčia aštuoniasdešimtmetė. Ligos priepuoliui praėjus ji susirūpino sprukti namo, nes savaitgaliui užsakytos šv. Mišios už vyrą, šeimą, artimuosius. Gydytojas neišleido – dar ne laikas. Tada moteriškė šeštadienio vakarą surinko draugėn panašias į save skyriaus ligones ir ėmė giedoti ilgas Rožinio maldas. „Kas čia darosi? – subėgo personalas. – Melskitės po vieną savo palatose, jeigu taip norite!“ Daktare, – atsiliepė giesmių kaltininkė, – paimk vieną žariją į rankas, – tik žariją, gali ją pamėtyti nuo delno ant delno ir tuojau užges. O kur yra daug žarijų, ten jau laužas, nuo tokio aplinkui tampa šviesu ir šilta. Tas pats ir malda...

Tai – senolių išmintis. Kas ją paneigs?

Labai plačiai paplitęs įprotis keikti. Tai – irgi ištartas žodis su didžiuliu energijos užtaisu! Atlieka savo darbą ir pikti žodžiai, kol pagaliau kerta atgal skaudžiau už patį žaibą.

Kelionė į Šakius ir atgal neprailgo. Laikas automobilyje sutelkė mus bendrai maldai, supažindino. Išsirinkome Alytaus dekanato Motinų Maldoje judėjimo koordinatorę. Ja tapo Šv. Benedikto gimnazijos tikybos mokytoja, grupelės Šv. Kazimiero parapijoje įkūrėja Anelė Jačkauskienė. Judėjimo grupelės jau veikia visose Alytaus miesto parapijose, Dauguose, Rumbonyse, yra besikuriančių. Apie šį judėjimą dažnai kalba „Marijos radijas“, rašė leidinys „Magnificat“.

Dieve Dieve, kaip reikalinga motinų malda! Reikia tik atidžiau apsidairyti aplinkui ir pastebėsime, kokiame nemeilės šaltyje gyvena žmonės, už kuriuos nesimeldė jų motinos...

Anelė Zurlienė

Verebiejai, Alytaus rajonas–Šakiai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija