2015 m. lapkričio 6 d.    
Nr. 41
(2161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Europos iššūkių akivaizdoje Popiežiaus balsas turi būti girdimas

Interviu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite po jos susitikimo su popiežiumi Pranciškumi.

Popiežiui Pranciškui Lietuvos
Respublikos prezidentė Dalia
Grybauskaitė padovanojo savo bičių
medaus, puošto Lietuvos vaikų
piešiniais. Centre – vertėjas,
kun. dr. Visvaldas Kulbokas
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Po vizito pas popiežių Pranciškų rūpi paklausti, ar dabartinis Jūsų vizitas Vatikane tapo proga pakartoti Popiežiui kvietimą atvykti į Lietuvą – toks kvietimas ir jo išsipildymas būtų didelė šventė Lietuvos katalikams. Tačiau žinome, kad Popiežiaus asmuo peržengia vienos tikybos ribas, pasiekia kitų įsitikinimų asmenis. Kaip Jūs matote galimą Popiežiaus vizitą? Ką toks vizitas galėtų duoti mūsų šaliai, aplinkinėms šalims?

Popiežiaus asmenybę matau kaip vieną iš svarbiausių dabartinių pasaulio lyderių nebūtinai vien Bažnyčios, savo moraliniu autoritetu. Ir tos moralinės lyderystės labai trūksta, kai matome tiek karų, konfliktų, migracijos krizę ir didžiulę bangą dabar Europoje. Ir išties tai – žmogaus, kuris kalba apie bendravimą, apie pasiaukojimą, apie reformas Bažnyčioje, apie privilegijų naikinimą. Tie žodžiai aktualūs visur: ir Lietuvoje, ir mūsų valstybių gyvenimuose, kovoje su korupcija, su persipinigavimu. Tai – žmogus, kurio balsas girdimas labai plačiai pasaulyje, todėl labai svarbu, kad jis būtų matomas ir girdimas ir mūsų regione, ypač dėl iššūkių, kurių mes dar tik laukiame ateinant – turiu galvoje ne vien saugumo, kurie jau yra, bet migracijos iššūkius.

Bažnyčia ir pats Popiežius pakvietė, pradedant nuo pačios Bažnyčios, kad kiekviena parapija priimtų pabėgėlių šeimą, tuo rodydamas pavyzdį ir valstybėms, kad reikia nebijoti, reikia atsiverti, padėti atvykstantiems. Iš tikro tai – puikus pavyzdys. Mes tikimės, kad galėsime ir Lietuvoje su Bažnyčia bendradarbiauti; ir su Maltos ordinu apie tai kalbėjome; labai dirbame su „Caritas“ ir pačia Lietuvos Bažnyčia. Jau dabar Bažnyčia pradėjo priiminėti krikščionis iš Irako, turime tokių gražių pavyzdžių ir aš juos aplankiau. Tokiame kontekste būtina, kad Vatikanas ir pats Popiežius išlaikytų tą prioritetą, kalbėtų apie tai, nes Bažnyčios palaikymas, Popiežiaus palaikymas, jo asmeninis pavyzdys tikrai mus skatins, padės ir parems tai, ką darome.

Išties, grįsdama šiomis priežastimis, Popiežių pakviečiau būti aktyvesnį, išlikti jam girdimam mūsų regione ir tai geriausia padaryti atvykus į mūsų regioną.

Popiežius per savo vizitą Europos parlamente (2014 lapkričio 25-ąją), ne kartą ir anksčiau yra pabrėžęs, kad Europos Sąjunga turėtų būti ne vien ekonomikos, bet ir vertybių sąjunga. Ar galėjote susitikime paliesti šį klausimą, ką manote apie vertybinę viziją?

Taip, kalbėdami apie iššūkius visada visi atsiremiame į moralines vertybes. Europa po karo buvo sukurta padėti vieni kitiems, bendrauti ir kurti taiką Europoje. Ne be reikalo 2012 metais Europa gavo Nobelio taikos premiją – būtent už taiką, už demokratiją. To tęstinumo reikės, nes dabar Europoje didžiulis identiteto iššūkis – naujoji migracija, didžiulis srautas žmonių, kurie bėga nuo karo, bado, skurdo. Ar Europa sugebės šį iššūkį priimti, ar sugebės tai padaryti oriai, ar konfliktuos ir pyksis? Kaip matome, dabar labai daug įtampos pačioje Europoje. Tai – didesnis iššūkis nei ekonominė krizė. Europai buvo daug lengviau susitvarkyti su bankų, eurozonos krize nei atsigręžti į nuskriaustus pabėgėlius. Daugeliui šalių ir daugeliui jų piliečių tai – dar nežinoma, bauginanti banga. Todėl tas moralines vertybes, kurių pagrindu buvo sukurta Europa, reikia išsaugoti, nes kitaip Europa taptų nebe Europos Sąjunga, jos sukūrimo pagrindai pasikeistų. Mes taptume galbūt arbatos gėrimo klubu ar dar kuo nors, gal iš viso to klubo neliktų. Todėl tos vertybės, apie kurias kalba ir Popiežius, kai sako, kad jos yra svarbiau už pinigus, gerovę, atlyginimą, nes tik vertybių pagrindu visuomenė gali kurtis, augti, tobulėti, tik tokia gali būti ilgalaikė perspektyva ir tikslas – manau, kad tai išlieka amžina teorija, dogma, amžina vertybe. Todėl manyčiau, kad kreipdamasis į Europos Sąjungą Popiežius teisingai pasakė – vertybės svarbiau už viską, už gerovę, už ekonominius susitarimus, nes tik jų pagrindu galima siekti bendrumo, draugystės, sutarimo, galiausiai ir klestėjimo.

Ar galite pasidalinti asmeniniu įspūdžiu apie susitikimą?

Visi sako tą patį, kad Popiežius labai šiltas žmogus, sugeba rasti stygą, kurią palietus atsiranda bendrumas su kiekvienu žmogumi; kad jis mato kiekvieną žmogų, tokį, koks jis yra. Tas jo paprastumas, tas jėzuitiškas asketizmas pasireiškia ir jo požiūriu į kitą žmogų. Jam nereikia pompastikos, pažadų, jis permato žmones, jis mato žmogaus akis, kai kalba, jis atveria nuoširdumui, atvirumui. Kai kalba, manau prieš jį niekas nieko negali nuslėpti ir neturėtų nuslėpti. Todėl kontaktas su juo kaip išpažintis (gerąja prasme), nes randi jame ir tą, kuris supranta žmogų, kuris pataria, ir žmogų, kuris nurodo kryptį. Pokalbis buvo būtent toks, o jo metu dar pasidalinau tokia asmenine dovana – jam atvežiau Lietuvos vaikų pieštą lipduką, kuriuo buvo apklijuotas medaus stiklainis. Medus buvo iš mano sodo, mano, kaip sakau, prezidentinės bitės sunešė iš gražių liepos medžių, bet svarbu gal ne pats medus, bet tai, kad jį puošia Lietuvos vaikų piešiniai ir kad tai – labai asmeninė dovana Popiežiui. Jis labai apsidžiaugė ir sakė, kad pusryčiams tikrai naudos ir ragaus to medaus. Ir išties tai visada atšildo santykį su žmogumi, nes oficialios dovanos tokios ir yra – jos nukeliauja į saugyklas, o kai yra asmeninis prisilietimas, jis išlieka atmintinas, ir manau, kad žodis „medus“ primins Lietuvą ir mane, ir galima tikėtis šiltesnio požiūrio į mūsų kraštą ir žmones; ir labai tikiuosi, kad per porą metų Popiežius, tikrai suprantantis mūsų regiono aktualumą, kad esame pasienis tarp Rytų ir Vakarų, tarp demokratijos ir diktatūrų, tikrai ras galimybę atvykti pas mus.

Pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija