2015 m. gruodžio 4 d.    
Nr. 45
(2165)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Globalinio solidarumo ir teisingumo keliu

Apie popiežiaus Pranciškaus užduotis tarptautiniam forumui ir tarpreliginiam dialogui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikinasi
su jį pasitikusiu Kenijos prezidentu
Uhuru Kenijata ir jo žmona Margareta

Apžvelgiant popiežiaus Pranciškaus vizitą trijose Afrikos valstybėse ir jo ten išsakytas esmines mintis, ypač norisi susitelkti į mums visiems svarbius globalinio solidarumo ir teisingumo klausimus dabar Paryžiuje vykstančios šalių vadovų konferencijos COP21 klimato kaitos klausimais kontekste. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo Kenijos sostinėje Nairobyje įsikūrusioje Jungtinių Tautų Organizacijos atstovybėje vykusiame tarptautiniame susitikime, paliesdamas ir kitas aktualijas (kovos su skurdu, už normalių gyvenimo sąlygų (habitato) garantavimą, lygių galimybių pasaulinėje prekyboje sudarymą) žmonių ir tautų bendrijos problemas. Nairobyje įvyko ekumeninis ir tarpreliginis popiežiaus Pranciškaus susitikimas su skirtingų tikybų dvasiniais lyderiais, kuriame jis pabrėžė ypatingą dialogo ir bendradarbiavimo poreikį kovoje su tragiškomis terorizmo apraiškomis, kurias dažnai sąlygoja religinė nesantaika ir ekstremizmas.


Jo gailestingumas mums

Kun. Vytenis Vaškelis

Gailestingumą pažįstame pagal jo vaisius. Jei kas nors, užmiršęs savo poreikius, pavyzdžiui, išklauso įvairių gyvenimo bėdų prispaustą besiskundžiantįjį, kai gali, dalykiškai jam pataria, jei reikia, sušelpia ir bet kuriuo atveju jį palydi su malda, toks žmogus turi niekada nenykstančio gailestingumo lobio dalį savo viduje ir palankumą Viešpaties artumoje. Tikintysis, nesigirdamas savo gerais darbais ir pernelyg nesvarstydamas, kad net savo mažu, bet nesavanaudišku altruistiniu dvasiškai kenčiančiojo pagerbimu prisideda prie visuotinės Dievo Karalystės, dėl kurios buvo sumokėta didelė išpirkos kaina (Mk 10, 45), plėtimosi, išties geriausiu būdu pašlovina Jėzų (Mt 25, 40). Be abejo, tik iš nuoseklaus dvasinio gyvenimo – maldos bei Dievo žodžio apmąstymo – malonei veikiant užauga tikri veiklaus gailestingumo vaisiai, kurių „nebenušaldys“ bekompromisis Mokytojo įspėjimas: „Kam vadinate mane: „Viešpatie, Viešpatie“, o nedarote, ką sakau?!“ (Lk 6, 46).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija