|
Mes mylime Lietuvą
Vytautas NARAŠKEVIČIUS
Tėvynei niekas neprilygsta. Normalus žmogus buvo, yra ir bus patriotas. Patriotizmas ne jausmas, o Tikėjimas. Žmogus be tikėjimo yra niekas.
Kol gerbiu save, kol pasitikiu savimi, aš tikiu Lietuva, jos atkakliais ir kantriais žmonėmis. Mums Lietuva Pažadėtoji žemė rūtų, dainų ir pasakų rojus, Vyčio ir Rūpintojėlio šalis.
Šeima meilės citadelė stovi kultūringojo pasaulio priešaky. Pasaulis susideda iš šeimų. Tėvynės meilė kaip meilė tarp šeimos narių. Aš šlovinu lietuvišką šeimą. Tai ji, kai viskas buvo prarasta, išlaikė, apgynė mūsų gyvastį seniausią Europos kalbą, sanskrito motiną; tai ji, o ne raštai išmokė ir nepamiršo šimtų tūkstančių artojų dainų.
Tautos Dievo gėlės. Jų įvairovė gražiausias Dievo sukurto pasaulio ypatumas, Jo dosnumo pasireiškimas. Tauta yra dvasinių jėgų srovė iš praeities, per dabartį srūvanti į ateitį. Tauta ne minia, ne masė, o laisvų, mąstančių žmonių bendrija, atsirandanti tautinei savimonei susiformavus. Tautybė yra natūrali, gyva istorinė jėga. Be tautybės žmogus yra sutrikęs, pražuvęs tamsėjančiame laike, svetimoje, priešiškoje erdvėje. Kiekviena tauta turi savo dvasią ir kultūrą, savitą mąstymo ir veikimo būdą. Marga mūsų tauta. Yra, kas ją gina, yra ir ją išduodančių. Mūsų mažai, bet mes lietuviai, todėl esame kiekvienas brangus ir labai reikalingas. Tauta tobulėja per individą, o individas per tautą. Per ją žmogus duoda signalą žmonijai, krauna savo kraitį amžinybei. Tauta negali būti didi, jei neturi jai ištikimų didžių asmenybių menininkų, mokslininkų.
Tautiškumas yra tai, ką mums Dievas skyrė veikti, atlikti viso pasaulio akivaizdoje.
Patriotizmas ypatingi santykiai su praeitimi. Gražesnė už pasaką lietuvių istorija skelbia, kokia žūtbūtinė yra mūsų tautos kova už laisvę.
Pavergėjams mes nereikalingi. Reikalinga Lietuva ir jos dvasios lobiai. Mūsų motina Tėvynė nelaiminga, septyniais kalavijais perverta širdimi; buvo periodiškai okupantų apiplėšiama, niokojama, prievartaujama. Kas savo motinos nemyli, nieko negali mylėti.
Amžinosios Nemuno šalies vertybės yra dvasinės: kalba, daina, M. K. Čiurlionio menas, visų gražiausi pasaulio kryžiai. Lyriškas yra Lietuvos peizažas, lyriška kalba, daina, menas, prislopintos spalvos, kuklių ir drovių žmonių būdas. Lyrikoje mes stipriausi ir ja galime praturtinti kitus.
Žlugtume atsisakę savo misijos, laisvės siekio. Kas nepriklauso Tėvynei, tas nepriklauso ir žmonijai. Kas atsisako savo Tėvynės, tas atsisako ir savo sąžinės. Ar nematėte, kokie liūdni nutautėjusių žmonių veidai? Tauta yra žuvusi, jei pati savęs išsižada. Jokios kitos pajėgos tautos sužlugdyti negali. Tautiškumas buvo ir lieka valstybių formavimo pagrindas. Valstybė Tautos namai. Be valstybės žmonijos gyvenimas neįmanomas (Pitagoras). Valstybė aukščiausia žmonių bendravimo forma (Aristotelis). Kaip sakė Vytautas Didysis, neleisk pažeminti Lietuvos.
Tegul dvasios galias stiprina visų brangiausios
spalvos: geltona saulės, šviesos, Tikėjimo, Dievo Tėvo
spalva; žalia ištikimybės, augalijos, vilties, Šv. Dvasios
spalva; raudona meilės, gyvybės, kraujo, kovos, kančios,
Jėzaus Kristaus spalva. Mūsų Trispalvei lemta išreikšti ryškias
visos planetos lemtingų kelionių spalvas.
Žemės kelių spalvos
Akis atmerkim, žmonės kuklūs,
Mums Dievo dovana, Tikėjimo,
Vilties ir Meilės stebuklu,
Pakyla Lietuvos Trispalvė.
Akimirka su Amžinuoju
Nenusivylėme, kovojom.
Tikėjimu, Viltim ir Meile
Apgynėm Lietuvos Trispalvę.
Svarbiausios dvasinės vertybės
Paskatins siekti Tobulybės,
Tikėjimo, Vilties ir Meilės
Nežeminti pagiežos salvėm.
Tegul visi laisvieji žino:
Mums Dievo dovana likimas
Tikėjimu, Viltim ir Meile
Išaukštint Lietuvos Trispalvę.
© 2016 XXI amžius
|