2016 m. vasario 12 d.    
Nr. 6
(2174)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kunigai kviesti nebijoti nuodėmklausio tarnystės

Sausio 6 dieną Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas, prasidėjęs Dienine liturgine malda. Gailestingumo metų proga regioninis „Opus Dei“ prelatūros vikaras Baltijos šalims mons. dr. Andres Lavin komentavo 2011 m. kovo 9 d. Dvasininkijos kongregacijos dokumentą kaip pagalbinę priemonę nuodėmklausiams ir dvasiniams vadovams „Kunigas – dieviškojo gailestingumo tarnautojas“. Remdamasis dokumentu prelegentas sakė, kad kunigas – dieviškojo gailestingumo instrumentas, atspindintis gailestingą Kristaus veidą. Kunigas turi būti prieinamas žmonėms, neatstumti ir bet kokiomis aplinkybėmis būti pasirengęs klausyti išpažinties. Ši tarnystė teikia džiaugsmą kunigui, nes per ją siela sugrąžinama Dievui, paliudijama, kad kiekvienas, net ir labiausiai sužeistas, yra mylimas, svarbus ir reikalingas. Nuodėmklausys turėtų taip kalbėti penitentui, kaip norėtų, kad su juo būtų kalbama. Klausant išpažinties, svarbu nepristigti kantrybės, švelnumo ir mandagumo. Per nuodėmklausį pats Kristus klausia, pataria, atleidžia. Tai liudija ir šv. Faustinos patirtis, kai ji eidavo išpažinties. Kunigui patariama melstis prieš einant klausyti išpažinčių, prašyti Šventosios Dvasios šviesos. Ypač melstis reikia ir klausant sunkių situacijų. Svarbu kviesti žmones neskubėti, mąstyti ir patiems uoliau melstis. Atgailas reikėtų skirti tokias, kurias būtų lengva atlikti. Patartina sekti ir Arso klebono pavyzdžiu, kuris pats atgailaudavo už savo penitentus. Kunigas turi išsaugoti ištikimybę Bažnyčios doktrinai, jautriai, taktiškai pasakyti, jeigu neįmanoma duoti išrišimo, duoti vilties ženklų, tartis dėl kito konkretaus susitikimo. Reikalinga, kad pats žmogus norėtų keisti situaciją. Nėra nuodėmės, kurios nebūtų galima įveikti padedant Dievo malonei. Kai žmogaus valia silpna, jis nežino, jam neaišku, pakanka žadinti troškimą keistis, norą išeiti iš situacijos. Atgailos sakramentas skirtas ne tik nuodėmėms atleisti, bet tai yra laikas atverti žmogui naujas jo šventumo siekio perspektyvas, nes tai – krikščioniškos tapatybės dalis. Juk kiekvienas žmogus pašauktas vis panašėti į Kristų. Krikščionio pašaukimas – būti šventu ten, kur jis yra. Kunigas tepataria žmonėms dažniau eiti išpažinties, ugdyti sąžinę, teikia dvasinio gyvenimo gaires. Išpažinties metu gera proga atlikti ir dvasinio vadovavimo tarnystę. Kai kurie nuodėmklausio patarimai penitentui gali padėti rinktis ir nušviesti visą gyvenimo kelią. Dvasinis vadovavimas nėra konsultavimas bažnytinės doktrinos klausimais, o gyvo santykio su Kristumi ugdymas, atvirumo ir vienybės su dangiškuoju Tėvu puoselėjimas. Nuodėmklausio pastangos, pasiaukojimas dažnai ir ilgai laukiant penitentų duos vaisių. Tai – iškalbingas ženklas, kad ir Kristus laukia žmonių, juos pasitinka ir atleidžia. Po išpažinties reikalinga melstis už tuos, kurie šventė šį sakramentą, ir taip žmones lydėti jų gyvenimo kelionėje.


Kunigo Juozo Zdebskio tarnystė

Vasario 6 dieną gausus tikinčiųjų būrys susirinko į Rudaminą paminėti prieš 30 metų žuvusio šios parapijos klebono kun. Juozo Zdebskio (1929 05 10– 1952 09 21– 1986 02 05). Sovietinio persekiojimo metais šis kunigas tapo visos Lietuvos Bažnyčios tikėjimo simboliu. Dievo meilės liepsną jis nešdavo lankydamas sąžinės laisvės kalinius ar sovietinėje armijoje tarnaujančius jaunuolius, daug kartų važiavo į misijas Pavolgyje, Kazachstane ir kitose SSRS vietose. Sovietinės valdžios buvo nuolat persekiojamas. 1986 m. vasario 5 d. įtartinomis aplinkybėmis žuvo autoavarijoje (išsamiai apie tai rašėme prieš savaitę).

Šv. Mišių aukai Švč. Trejybės bažnyčioje vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Lazdijų dekanas ir Metelių klebonas kan. Vytautas Prajara, Rudaminos klebonas kun. Alfredas Nėnius, svečias iš Kauno kun. Robertas Grigas ir kiti (daugiau kaip 20 kunigų). Šv. Mišiose pamokslą sakė arkiv. S. Tamkevičius SJ. Po šv. Mišių tikintieji rinkosi į Lazdijų kultūros centre surengtą kun. J. Zdebskio minėjimą, kuriame prisiminimais apie jį dalijosi keletas bendražygių: vysk. J. Kauneckas, kun. R. Grigas, s. Birutė Žemaitytė.


Juodšiliuose – pirmoji pasaulyje Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu pavadinta bažnyčia

Vasario 15 dieną, pirmadienį, 15 valandą Juodšiliuose, Vilniaus r., Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas konsekruos bažnyčią, kuriai bus suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas. Tai bus pirmoji tokio titulo bažnyčia visame pasaulyje. Vilniaus arkivyskupijos kunigas Mykolas Sopočka (Michał Sopoćko) Juodšiliuose, seserų uršuliečių padedamas, rado prieglaudą nuo okupacinės vokiečių valdžios persekiojimo 1942-1944 metais. Dar ir šiandien senieji Juodšilių gyventojai palaimintąjį Mykolą prisimena kaip stalių Vaclovą iš pamiškės namelio, padirbusį jiems ne vieną naudingą medinį buities rakandą.

„Savu laiku šis Vilniaus arkivyskupijos kunigas čia rado prieglobstį bei pagalbą, tad yra prasminga naujai konsekruotą bažnyčią patikėti palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos globai“, – pažymėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.


Tarptautinė mokslinė konferencija

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Tarp konferencijos dalyvių (iš dešinės) –
LKMA akademikas mons. prof. dr. Arvydas
Ramonas ir Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Vasario 5 dieną Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Bendrystė ir tarnystė. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą“. Popiežiškojo Laterano universiteto, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ir Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro bei Telšių vyskupijos kurijos organizuotą renginį, kurio globėjas – Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, pradėjo ir visus konferencijos dalyvius menine programėle pasveikino Telšių „Žemaitės“ dramos teatro režisierės Laimutės Pocevičienės parengti jaunuoliai iš dramos teatro jaunimo studijos, muzikiniu kūriniu nudžiugino Telšių miesto muzikos mokyklos 5 kl. moksleivė Ugnė Žiliutė (mokytoja – Rosita Vitkevičienė). Konferenciją moderavo doc. teol. dr. Vladas Gedgaudas, dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupijos kunigai, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai, dėstytojai bei klierikai, Vilniaus Šv. Juozapo tarpdiecezinės kunigų seminarijos propedeutinio kurso auklėtiniai ir juo lydėjęs dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas, didelis būrys Telšių vyskupijos tikybos mokytojų bei katechetų, nemažai tikinčiųjų, besidominčių aktualiomis teologijos ir Šventojo Rašto temomis. Dramos teatro salė buvo pilnutėlė klausytojų.


Per Grabnyčias užbaigti Pašvęstojo gyvenimo metai

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Žemaičių
Kalvarijos Bazilikoje

Vasario 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje buvo švenčiami kasmėnesiniai atlaidai bei Grabnyčios, Kristaus paaukojimo Šventykloje šventė. Tą dieną kartu buvo meldžiamasi už vienuolius, vienuoles bei pašaukimus į vienuolinį luomą. 12 val. pagrindinėms iškilmių šv. Mišioms, kuriose dalyvavo ir Dievui pašvęstojo gyvenimo atstovai iš Telšių vyskupijos teritorijoje esančių įvairių kongregacijų namų, vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Koncelebravo Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas ir kiti dekanato kunigai, kadangi tą dieną atlaiduose atstovavo būtent šio dekanato kunigai ir tikintieji, Kretingos parapijos klebonas br. kun. Antanas Blužas OFM, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Šv. Mišių metu giedojo Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Algio Pleškio, giedotojams talkino Žemaičių Kalvarijos šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija