2016 m. vasario 12 d.    
Nr. 6
(2174)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Tarptautinė mokslinė konferencija

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Konferenciją moderavo
doc. teol. dr. Vladas Gedgaudas

Svečias iš Romos
kan. prof. dr. Rikardas Feris

Svečias iš Sicilijos
kun. doc. teol. dr. Luka Krapanzanas

Lietuvos biblistų interpretacijas
apžvelgia kun. bibl.
teol. dr. Danielius Dikevičius

Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II
krikščioniškų studijų cento
dėstytoja doc. dr. Vaineta Juškienė

Tarp konferencijos dalyvių (iš dešinės) –
LKMA akademikas mons. prof. dr. Arvydas
Ramonas ir Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Telšių kunigų seminarijos teologijos
instituto dėstytojas ir LKMA akademikas
mons. prof. dr. Arvydas Ramonas

Vasario 5 dieną Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Bendrystė ir tarnystė. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą“. Popiežiškojo Laterano universiteto, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ir Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro bei Telšių vyskupijos kurijos organizuotą renginį, kurio globėjas – Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, pradėjo ir visus konferencijos dalyvius menine programėle pasveikino Telšių „Žemaitės“ dramos teatro režisierės Laimutės Pocevičienės parengti jaunuoliai iš dramos teatro jaunimo studijos, muzikiniu kūriniu nudžiugino Telšių miesto muzikos mokyklos 5 kl. moksleivė Ugnė Žiliutė (mokytoja – Rosita Vitkevičienė). Konferenciją moderavo doc. teol. dr. Vladas Gedgaudas, dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupijos kunigai, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai, dėstytojai bei klierikai, Vilniaus Šv. Juozapo tarpdiecezinės kunigų seminarijos propedeutinio kurso auklėtiniai ir juo lydėjęs dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas, didelis būrys Telšių vyskupijos tikybos mokytojų bei katechetų, nemažai tikinčiųjų, besidominčių aktualiomis teologijos ir Šventojo Rašto temomis. Dramos teatro salė buvo pilnutėlė klausytojų.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė ir vykstančiu tokiu solidžiu renginiu pasidžiaugė Telšių miesto ir savivaldybės meras Petras Kuizinas. Jis pabrėžė, jog tarptautinė mokslinė konferencija, vykstanti Telšiuose, šiais metais tapusiuose Lietuvos kultūros sostine, – ženklus ir svarbus įvykis visai bendruomenei. Meras konferencijos dalyviams palinkėjo gero darbo ir puikių įspūdžių lankantis Žemaitijos sostinėje.

Įžangos žodį tarė vyskupas doc. dr. J. Boruta SJ, kuris yra ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos teologijos instituto moderatorius, LKMA (Lietuvių katalikų mokslo akademijos) akademikas. Įžangos žodyje vyskupas kalbėjo apie svarbą nuolat gvildenti aktualias mokslines, tikėjimo tikrovę nušviečiančias temas. Jis prisiminė, jog būtent vasario 5 dieną prieš 30 metų neaiškiomis aplinkybėmis žuvo garsus Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kunigas ir tikras apaštalas Juozas Zdebskis. Minint šią skaudžią sukaktį, vyskupas kvietė visus prisiminti, jog šis kunigas nešė gerąją Kristaus Evangeliją ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – po visą to meto sovietinės imperijos teritoriją: Sibirą, Pavolgio kraštus ir kitur. Net du kartus – 1962 ir 1974 metais – buvo nuteistas ir sėdėjo lageryje ir kalėjime kartu su kriminalistiniais nusikaltėliais už vaikų katekizavimą ir kitokią pastoracinę veiklą. Cituodamas šio kunigo iš kalėjimo rašytą laišką, vyskupas išryškino meilės žmogui svarbą. Kun. J. Zdebskis giliai apmąstė pasekmes, kai žmogus nemyli kito žmogaus ir Dievo. Anot jo, tik stipriai mylimas, gali stipriai mylėti kitą. Meilės jėgą žmogus gali rasti tik Dieve, o kitaip ta meilė negali pasireikšti. Žmogus teisingai gali save ir kitus jausti tik kito akivaizdoje – viskas praeina, lieka tik meilė. To santykio analizei ir išsamioms, kryptingoms diskusijoms vystytis vyskupas, baigdamas savo pasisakymą, palinkėjo konferencijos dalyviams

Konferencijos moderatorius kan. doc. dr. V. Gedgaudas, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos teologijos instituto Studijų prefektas ir dėstytojas, pakvietė pranešimą skaityti svečią iš Romos – kan. prof. dr. Rikardą Ferį (Riccardo Feri), Romos popiežiškojo Laterano universiteto profesorių, Trejybės teologijos docentą. Svečias skaitė pranešimą „Bendrystė ir tarnystė: trejybinis pagrindas“. Profesorius analizavo Švč. Trejybės, Bažnyčios ir tikinčiųjų santykius. Dievą ir bendrystę analizavo trimis aspektais: per biblines nuorodas ir Bažnyčios Tėvų įžvalgas, šiuolaikines filosofų įžvalgas ir teologinį bendrystės idėjos atsinaujinimą. Kiekvienas tikintysis per krikštą su Trejybiniu Dievu yra pašauktas įeiti į bendrystę ir tapti tokio gyvenimo dalimi.

Antrąjį pranešimą skaitė svečias iš Sicilijos – Popiežiškojo Šv. Jono Evangelisto treologijos fakulteto Sicilijoje, Palerme, absolventas, Piaca Armerinos (Piazza Armerina) seminarijos vicerektorius, kun. doc. teol. dr. Luka Krapanzanas (Luca Crapanzano). Jo pranešime buvo gvildenama santykių ugdymo sistema, analizuota buvimo vaiku, kad taptum tėvu (tėvais) būtinybė. Pranešime išsamiai analizuotos tarp tėvų ir vaikų santykių ugdymo kryptys, metodai, esmė ir Jėzaus Kristaus ugdymo metodas.

Po kavos pertraukos pranešimą „Asmens dvasinė gerovė gyvenimo kokybės kontekste“ skaitė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto prodekanė, Jono Pauliaus II krikščioniškų studijų cento dėstytoja doc. dr. Vaineta Juškienė. Ji analizavo žmonių gyvenimo gerovės sąvoką, gero gyvenimo apibrėžimus, pateikė išsamius žmogaus sveikatos sampratos apibrėžimus. Lektorė išryškino dvasinio ir fizinio žmoguje prado darnos svarbą, garantuojančią gerą žmogaus sveikatą. Tai, anot pranešėjos, – visapusė dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas. Žmogui svarbu orientuotis į dvasinę gerovę – aukštą tikėjimo, vilties ir įsipareigojimų lygmenį. Žmogus pašauktas nuolat kurti ir gyventi, save realizuoti pasaulyje, traktuoti save kaip Dievo kūrinį. Žmogaus gyvenimo kokybę lemia labai daug veiksnių, o vienas iš esminių – žmogaus dvasinė ir fizinė sveikata bei harmonija tarp kūno ir sielos.

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos teologijos instituto dėstytojas kun. bibl. teol. dr. Danielius Dikevičius skaitė pranešimą „Homo imago Dei. Lietuvos biblistų Per 1, 16–27 interpretacijų apžvalga: istorija, nūdiena ir perspektyvos“. Kalbėtojas pabrėžė, jog ši citata – vienas populiariausių tekstų, naudojamų iki šių dienų. Bažnyčios Tėvų antologijoje šis tektas cituotas net 21 kartą. Jis analizavo, kaip Lietuvos biblistai interpretavo minėtą tekstą. Jis gilinosi į arkivyskupo Juozapo Skvirecko Šventojo Rašto vertimą ir jo paliktus komentarus. Buvo apžvelgtas Šventojo Rašto vertėjo prel. prof. Antano Rupšio mokymas būtent šia tema. Pranešime išryškinta, jog biblistų veikaluose aiškiai nurodomas žmogaus panašumas į Dievą sielos buvimu ir savo veikla. Žymiausi šių dienų Lietuvos biblistai – doc. dr. Ingrida Gudauskienė ir pats kalbėjusysis – analizuoja, jog visas žmogus yra Dievo paveikslas. Kaip tas panašumas atrodo? Ogi Jėzus Kristus yra mums atsakymas. Žmogus pašauktas rūpintis pasauliu – valdyti, tarnauti ir be Dievo negalima suprasti žmogaus esmės. Biblistai būtent tai atskleidžia, nagrinėdami Senojo Testamento Pradžios knygą, o pranešėjas puikiai tai perteikė susirinkusiesiems.

Paskutinį pranešimą: „Dievo Trejybės atspindžiai žmoguje“ skaitė Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškų studijų centro vadovas, Telšių kunigų seminarijos teologijos instituto dėstytojas ir LKMA akademikas mons. prof. dr. Arvydas Ramonas. Profesorius išryškino pagrindinę Šventojo Rašto mintį – žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir tuo pašauktas tikėti. Tikėjimas – kada tuo tiki daugiau nei milijardas katalikų, o iš viso daugiau nei du milijardai krikščionių visame pasaulyje, ir tas tikėjimas aiškiai leidžia suvokti, jog žmogus yra psichofizinė būtybė. Tai – fenomenologiniai ir metafiziniai įrodymai, padedantys suvokti esmę ir paliekantys žmogų tiesos argumente. Egzistuoja žmogaus vidinė tiesa – būti laimingu, o tai liudija apie žmogaus moralumą ir moralią, vidinio įstatymo įtakos suformuotą veiklą. Žmogus – Dievo dovana pasaulyje ir jo gyvenimas – Dievo norėtas. Kiekvieno žmogaus gyvenimas – nukreiptas į santykį ir ryšį su Dievu (Trejybe), o tai – ryšys, meilė, atvirumas ateičiai. Tokio gyvenimo požymiai – protavimas, socialumas, kuris išeina už fizinio pasaulio ribų, – dangus, skaistykla, pragaras, amžinasis gyvenimas, malda, žmogaus duotybė, laisvė, meilė, kuri žmogui liks vienintelė tikrovė. Žmogus santykyje su Dievu turi tikėjimą – Dievo palaikymą, garantuojantį, jog gyvenimas nesibaigia kapo duobe, o realizuojamas santykyje su Dievu – Švč. Trejybe.

Perkaičius pranešimus, salėje vyko įdomios diskusijos, lektoriai atsakinėjo į jiems pateiktus klausimus, plėtojo aptartas temas, o renginį vainikavo dvasininkų, pranešėjų, seminaristų bendrystės dvasioje vykę Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje surengti pietūs.

Klier. Raimundo Zimkos nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija