|
Adoracija padėka už Tėvynę
Vasario 16-oji Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šiai datai skirti renginiai Kauno Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje prasidėjo jau išvakarėse vasario 15-ąją. Vyko naktinė Švč. Sakramento adoracija, kaip padėka Dievui ir meldžiantis už Tėvynę Lietuvą. Po 18 val. šv. Mišių parapijos vikaras kun. Jonas Grigonis išstatė Švč. Sakramentą. Pirmieji pasimelsti ir pagarbinti Švč. Sakramentą atėjo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Jie kalbėjo rožinį. Klierikus keitė seserys benediktinės. Jos giedojo Dievo Tautos Valandų liturgijos Naktinę (maldą, kuria nuo senų laikų kasdien meldžiasi kunigai ir vienuolės). 20 valandą prasidėjo šv. Mišios. Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Marijos radijo direktorius kun. Gintaras Blužas OFS, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius ir vikarai kun. J. Grigonis bei kun. Linas Šipavičius. Šv. Mišiose giedojo Kauno muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė ir Mindaugas Zimkus. Po šv. Mišių tęsėsi naktinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurioje dalyvavo tikintieji, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų. Žemaičių Kalvarijos kalnus giedojo svečiai iš Telšių atvykę choristai (vadovas Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas). Giesmes, kurias giedojo Benas Ulevičius, Tomas Ladiga, Karolis Lasys, keitė rožinio malda ir Rido Jasulionio skaitomos Šventojo Rašto ištraukos. Pagarbinti Švč. Sakramento ir malda padėkoti Viešpačiui už Tėvynės laisvę atvyko vyskupas Kęstutis Kėvalas. Keturių rožinio maldos dalių slėpinius vedė Jonavos klebonas kun. Audrius Mikitiukas, Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis, Gerojo Ganytojo parapijos vikaras kun. Nerijaus Pipiras, Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Švč. Sakramento adoracija baigta Švč. Mergelės Marijos litanija, kuriai vadovavo mons. V. Grigaravičius.
|
|
Mūsų laisvės žingsniai
Homilija Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje vasario 16-ąją
Susirinkome padėkoti Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; minime po ilgos carinės priespaudos prieš 98 metus atkurtą laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Prisimename mūsų tautos žmones, kurie beveik prieš šimtą metų puoselėjo viziją, kad Lietuva gali tapti nepriklausoma valstybe, ir tą svajonę pavertė tikrove. Tai buvo tik pradžia, nes reikėjo nueiti sunkų kovų ir diplomatijos kelią, kad nepriklausomybė būtų įtvirtinta. Deja, tik du dešimtmečius Lietuva džiaugėsi laisve, nes du tironai ją pasidalijo, o vėliau okupavo. Mūsų visų atmintyje dar gyvas sovietinės okupacijos laikotarpis, kai Vasario 16-ąją galėdavome paminėti tik savo širdyje ar pačių artimiausių bičiulių būryje. Prieš 25 metus mes išgyvenome didelį džiaugsmą, kai žlugus komunizmo statybos eksperimentui, galėjome atkurti nepriklausomybę. Per ketvirtį amžiaus Lietuva toli nužengė laisvės keliu, tačiau ateitis kelia didelį rūpestį, ypač demografija. Kasmet sparčiai mažėja gyventojų skaičius, ir nesimato šio proceso pabaigos, kadangi šeimos pernelyg mažai augina vaikų, o kai kas ieško laimės svetur.
|
|
Gavėnios šeštadienių pašnekesiai
Kiek reikia turėti dvasios ir fizinių jėgų, kad įveikdamas savo fizinę negalią galėtum pasiekti tokių rezultatų: iš prancūzų kalbos išverstos šešios knygos, parašyta apie 1000 straipsnių įvairiomis, daugiausia politinėmis temomis šalies laikraščiuose ir interneto svetainėse, skaitomos viešos paskaitos, išleista knyga Malonės versmės (Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2007). Mums, sveikiems, visai paprasta ir įprasta dirbti kompiuteriu, bet sunkiai įsivaizduojame, kiek reikia fizinių jėgų rašyti straipsnį tik su kompiuterio pele. Bet šis žmogus spinduliuoja tokia šiluma ir meile artimui, Dievui ir pasauliui, kad lieka tik dėkoti Aukščiausiam už tokius stiprius žmones. Pabuvus šalia tokių žmonių, paklausius jų, imi ir susigėsti dėl mūsų kasdienių milžiniškų problemų.
|
|
|