Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Paminklas 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijos signatarui

Paminklas 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarui Leonardui Vilhelmui Grigoniui-Užpaliui atminti Sėlynės kaime

Dar 2010 m. lapkričio 22 d. Radviliškio r. Grinkiškio sen. Minaičių k. buvo atidengtas memorialas partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje 1949 m. vasario 10–20 d. vykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, jo metu įkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (toliau – LLKS), 1949 m. vasario 16 d. paskelbtos LLKS Tarybos Deklaracijos ir jos signatarų Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Petro Bartkaus-Žadgailos atminimui.

Jau tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus darbuotojams kilo mintis tipiniu paminklu įamžinti visus 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarus jų gimtinėse. Skulptorius Jonas Jagėla parengė projektinį paminklo pasiūlymą. Eglės silueto kompozicijoje galima įžvelgti Vyčio kryžių – partizanų kovos simbolį. Ši transformuoto Vyčio kryžiaus kompozicija pabrėžia lietuvių partizaninio karo paslaptingumą. Idėja pradėta įgyvendinti 2015 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal Istorinės atminties puoselėjimo programos priemonių planą skyrus dalinį finansavimą pradėti LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų įamžinimą jų gimtinėse.

Šiemet, vasario 16-ąją, pirmasis iš paminklų atidengtas Rokiškio r. Rokiškio kaimiškosios seniūnijos Sėlynės kaime. Jis skirtas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarui Leonardui Vilhelmui Grigoniui-Užpaliui atminti. Nors signataras gimė Pužonių kaime, paminklas pastatytas Sėlynėje. Jo vieta, bendradarbiaujant su Rokiškio rajono savivaldybe ir Sėlynės kaimo bendruomene, pasirinkta neatsitiktinai. L. V. Grigonio rūpesčiu Litviniškio kaimo pavadinimas buvo sulietuvintas ir pervadintas į Sėlynę. Čia būsimasis partizanas pastatė mokyklą, kurioje mokytojavo ir patriotine dvasia auklėjo moksleivius, vadovavo kaimo Lietuvos šaulių sąjungos nariams.

Kitas paminklas, skirtas irgi rokiškėnui Vytautui Gužui-Kardui atminti, bus pastatytas Rokiškio rajono Kazliškio miestelyje šiemet.

Dalia Urbonienė

Nuotrauka iš genocid.lt

© 2016 „XXI amžius“