|
Armijos žlunga be mūšių,
arba
Kaip Krašto apsaugos ministerija nesilaiko įstatymų
Tauta be valstybės kaip be savo namų. Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas nacionalinis saugumas. Visos parlamentinės partijos sutaria ir patvirtino pirmininkų parašais, kad nacionalinis saugumas, valstybės gynyba yra vidaus ir užsienio politikos prioritetas. Mūsų tauta patyrė gyvenimą be savo namų du kartus, kai draudė raštą žudė, trėmė. Užsimezgus savai valstybei, ji buvo didvyriškai ginama. Iš keturiolikos sausio 13-ąją žuvusių trys buvo šauliai. Ir net 300 šaulių kamikadzių saugojo parlamentą. Vėliau, krašto gynybos rūpestis perduotas įkurtai Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kurios pagrindinis uždavinys buvo ir yra krašto saugumo sistemos jėgų organizavimas ir plėtojimas. Kas domisi, žino, kokios mūsų ginkluotosios jėgos. Jei nėra pakankamai kariuomenės, nėra rezervistų, nėra ginkluotės, nesąžininga kaltinti KAM, nes Seimas neskiria lėšų. Tačiau ką gali KAM paaiškinti visuomenei, kodėl, nepaisant skelbiamų valstybės saugumui stiprinti programų, sunyko nebiudžetinės gynybinės jėgos, kurioms nereikia nei pastogės, nei išlaikymo, tik tinkamų politinių sprendimų ir palankios aplinkos joms augti. Iš gausios Savanoriškos Krašto apsaugos tarnybos (SKAT) armijos liko 4500 Krašto apsaugos saugumo pajėgų (KASP) karių. Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės ekspertas, atsargos pulkininkas, buvęs karo aviacijos vadas Zenonas Vegelevičius pastebi, kad turėjome gana svarias Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), kurios per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip tris kartus (delfi.lt, 2012 01 24). Iš sėkmingai atsikūrusios Šaulių sąjungos, kuri 2004 10 08, minint 75-ąsias įkūrimo metines, drebino Gedimino prospekto grindinį, liko įžeidinėjamas senukų ir vaikų klubas, nebegalintis sulipdyti gatvėje rikiuotės. Tai pripažino pats buvęs Šaulių sąjungos vadas A. Plieskis (Kauno diena, 2014 05 27): Nemažai kas įsivaizduoja, kad šauliai kažkoks klubas. Kažkodėl susiformavo (nuomonė red.), kad tai naftalininė senukų organizacija. Atsakymas į tai objektyvi realybė. O koks įvaizdis formavosi, kai švęsdami 75-ąsias Šaulių sąjungos atkūrimo metines, suvažiavę iš visos Lietuvos šauliai, marširavo po Vilnių? KAM leido šauliams išmirti. Tradicinę rugsėjo 8-ąją, kariuomenei skirtą dieną Šiluvoje, šaulių rikiuotės nebematyti. Vaikšto po vieną rezignuoti šauliai. Tik ačiū Panevėžio atskirajam būriui, kuris atliko prie generolo J. Žemaičio paminklo kelias partizanų dainas, skaitė patriotines eiles. Ministerija, skekbia, kad pasipildė šaulių gretos. Keli šimtai liberalų dar ne armija. Už nežymų krustelejimą turime dėkoti ne ministerijai, o Vladimirui Putinui ir užsilikusiai piliečių tautinei sąmonei.
|