Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Iš toli matomas Švenčionių „Caritas“ suteiks ne tik šilumą

Algis JAKŠTAS

Švenčionių bažnyčios klebonas kun. Medardas Čeponis domėjosi, kaip vaikų dienos centro „Liepsnelė“ lankytojams sekėsi mokytis buities darbų

Čia įsikūręs Vaikų dienos centras „Liepsnelė“

Pakraigėje aukštai ant pastato pakabintas „Caritas“ ženklas matyti iš tolo

Švenčionių „Caritas“ antradieniais suteiks galimybę ir sriubos lėkštę suvalgyti

Švenčionių bažnyčios klebonas kun. Medardas Čeponis

Kadangi pastatas, kuriame įsikūręs Švenčionių „Caritas“ ir vaikų dienos centras „Liepsnelė“, stovi už didžiulės Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios, tai net ne visi švenčioniškiai žinojo, kur jie yra. Nuo šiol šios problemos nebeliko, nes Visų Šventųjų parapijos klebono kun. Medardo Čeponio iniciatyva ant pastato pakabinti iš tolo gerai matomi stendai. Dabar jau net nuo Nalšios muziejaus ar net miesto parko gerai matyti aukštai iškabinta raudona „Caritas“ emblema.

– Labai dažnai žmonės klausdavo, kaip surasti „Caritas“ pastatą. Radome paprastą, bet, manau, efektingą būdą, kaip tą problemą išspręsti – pakabinome ryškius užrašus, – sako klebonas kun. M. Čeponis, su kuriuo vaikštome po baigiamas įrengti dar vienas patalpas, kuriose bus ir dušas, ir skalbimo mašina, ir sanitarinis mazgas. Palengva visa erdvė bus išnaudota, kad čia atėję žmonės galėtų gauti realią pagalbą. – Kai kam gali kilti klausimas, kodėl įrengėme dušą, o ne vonią. Vienas senyvas žmogus man sakė, kad į vonią nebeįlipa, o štai dušas – jau visai kas kita. Čia pat už sienos yra Vaikų dienos centro dušas ir tualetas. Dabar, kai čia lankosi ne tik vaikai, bet ir suaugę, tai vaikus padalinome taip: kadangi pirmadienį ir šeštadienį vaikų nebūna, tai šiomis patalpomis gali naudotis senjorai ar kiti lankytojai, o antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį nuo 12 valandos čia jau karaliauja vaikai. Malonu, kad į antrą senjorų susiėjimą atėjo jau 20 žmonių. Nustebino ir tai, kad viena močiutė, prisėdusi prie kompiuterio, tuoj pat pasigedo interneto. Tai parodo, kad žmonės yra žingeidūs, nori bendrauti. Pradėjome rodyti filmus apie Bibliją, po to prie kavos ar arbatos puodelio galima ir padiskutuoti, – apie vis besiplečiančią veiklą pasakoja klebonas Medardas.

Apie savo veiklą mielai papasakojo buities paslapčių besimokantys vaikų dienos centro lankytojai. Žinoma, ne tik to mokosi vaikai, bet ir pamokas ruošia ar gerą filmą pasižiūri, o svarbiausia, kad čia šilta ir gera. „Caritas“ pastate susirenka ir Marijos legiono moterys. Išėję iš pastato su klebonu kun. M. Čeponiu dar kartą apžvelgėme čia jau vykstančią veiklą ir ateities planus.

– Ketiname čia antradieniais ir sriuba pasidalinti. Iš principo reikėtų peržiūrėti sriubos lėkštės koncepciją ir orientuotis į žmones, kurie yra vieni. Toks žmogus paprasčiausiai neprisiruošia sau sriubos išsivirti. Negi vienas sau virsi. O čia atėję galės ne tik sriubos lėkštę suvalgyti, bet ir pasikalbėti, pasimelsti, religinį filmą pasižiūrėti. Žmogus sugeba ir prie gero, ir prie blogo prisitaikyti, bet taip neturi būti, mes neturime užmiršti kiekvieno vienišo, užsisklendusio ir apleisto žmogaus. Aš nemanau, kad tuoj pat susidarys eilė prie dušo kabinos ar skalbimo mašinos, bet jei žmogų prispirs bėda, aš turėsiu, ką jam pasiūlyti. Pagalbą visada galima surasti, bet vieniems jos reikia ieškoti, o kitiems ją suteikti. Bažnyčios, „Caritas“ tikslas – ne valdiškai padėti žmogui, o tai daryti nuoširdžiai, su pagarba, o ne dėl to, kad už tai gautų atlyginimą. Turi būti žmogiškas santykis. Man tokia veikla – ne naujiena. Vilniuje, Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje, tai darėme, tad stengiuosi ir čia, Švenčionyse, pradėtą veiklą tęsti. „Caritas“ veikla – ne tik drabužį paduoti, bet ir pasirūpinti, kad savo žmogišką orumą atgautų kiekvienas žmogus. Aš jam turiu pasiūlyti daugiau. O dėl žmonių nuosmukio kartais ir mes būname kalti, žiūrėdami iš aukšto į tuos vargetas. Mes neturime jokių garantijų, kad tai neatsitiks su mumis. Todėl ir turime stengtis padėti žmonėms neišbarstyti bent jau likusio orumo, – atsisveikindamas sakė Švenčionių bažnyčios klebonas kun. M. Čeponis, kuris deda daug pastangų, kad atsirastų daugiau bendravimo tarp parapijiečių. Buvo susitikimai prie kaimų kryžių, dabar paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“ keliauja po parapijos kaimus. Keičiasi ir „Caritas“ veikla, atsiranda daugiau paslaugų ir didėja galimybės bendrauti, o nuo šiol ir švenčioniškiai, ir svečiai be vargo suras ir pastatą, kuriame įsikūręs Švenčionių „Caritas“ bei Vaikų dienos centras „Liepsnelė“.

„Švenčionių kraštas“
Autoriaus nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“