2016 m. kovo 25 d.    
Nr. 12
(2180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Apie meilę, tikėjimą ir gailestingumą

Kan. Vytautas Vaičiūnas

Visi Lietuvos kankiniai
ir šventieji, melskitės už mus!

Kristus, aplankęs savo tėviškę, nuėjo sinagogon ir ten perskaitė ištrauką iš pranašo Izaijo knygos. Ten buvo parašyta apie ateinantį Mesiją. Pranašo žodžius Jis pritaikė sau. Sinagogoje susirinkusieji vienas kito klausė: „Ką jis čia kalba? Juk visi mes jį gerai pažįstame, sykiu su juo augome, žaidėme ir dirbome. Kaip jis drįsta save vadinti Mesiju?“ Jie reikalavo ženklų iš dangaus. Reikalavo, kad Kristus Nazarete padarytų tokių stebuklų, kokių jis padarė Kafarnaume. Tačiau Kristus atsisakė patenkinti jų smalsumą. Nazariečius apėmė pyktis. Jie taip įtūžo, kad nutvėrę Kristų nuvilko už miesto ribų ir norėjo nustumti į bedugnę. Elgėsi taip tik dėl to, kad Kristus nenorėjo patenkinti jų savimeilės, nepaisė jų užgaidų.

Ir mūsų laikais savimeilė yra įvairių pavydo ir priekaištų šaltinis. Teisingai yra pasakęs vienas išminčius: „Savimeilė yra griuvėsių motina. Savimeilė tepažįsta tik savąjį „Aš“. Todėl dažnai gyvenime meilę, draugystę, socialinį teisingumą paverčia griuvėsiais“.


Verbų sekmadienį pradėta kelionė per Didžiąją savaitę

Vysk. Linas Vodopjanovas OFM Marijos,
Taikos Karalienės, bažnyčioje atlieka
Verbų sekmadienio apeigas

„Kristau, Tu garbės Karalius, Tu Aukščiausiojo Sūnus! Tau – verbų šakelės žalios! Tau – Osana, Dieve mūs!“ – skamba džiaugsmingoje Verbų sekmadienio procesijoje. Viešpaties Kančios, Verbų, Sekmadienį minėjo ir Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijiečiai, gausiai susirinkę į iškilmingas Sumos šv. Mišias, kurioms vadovavo vysk. Linas Vodopjanovas OFM. Išskirtinė Verbų sekmadienio liturgija, kurios metu skaitoma Viešpaties Jėzaus kančios istorija, atveria duris į Didžiąją savaitę, vedančią į Prisikėlimo slėpinį. Homilijoje vyskupas kalbėjo apie Didžiosios savaitės kelionę, Jėzaus kančios kelionę, kurią turėtume ryžtys keliauti drauge su Juo, pasirinkdami Viešpaties pramintą kelią, o ne tuščią, laikiną ir skurdų pasaulio siūlomą kelią. Vyskupas sakė, kad ši Jėzaus kančios kelionė yra didžiausia nuolankumo mokykla, o mokytojas – pats Kristus: „Jis apiplėšė pats save. Šis savęs apiplėšimas prasideda nuo Viešpaties, Amžinojo Žodžio įsikūnijimo, kuomet Viešpats nusižemina, tampa Žmogumi ir gyvena tarp mūsų, ir tęsiasi iki pat Golgotos kalno. Pasaulio Kūrėjas – apspjaudytas, išniekintas, sumuštas ir nukryžiuotas – miršta. Toks yra Kristaus kelias, toks yra mūsų kelias, kuris, nors ir vedantis per kančią, kryžių į mirtį, galiausiai atveria mums amžinybės duris, nes Kristus – prisikėlė“, – kalbėjo vyskupas.


Iškilmės Pilaitėje

Iš Jeruzalės parvežto kertinio akmens pašventinimu Vilniuje prasidėjo Šv. Juozapo bažnyčios statyba

Jonas ČESNAVIČIUS

Renginio dalyviai

Kovo 19-ąją, minint Šv. Juozapo iškilmę, Pilaitėje pašventintas kertinis naujos bažnyčios akmuo. Parapijos klebono kun. Ričardo Doveikos iš Jeruzalės parvežtą kertinį akmenį pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Taip simboliškai prasidėjo Šv. Juozapo bažnyčios statyba.

Šventė prasidėjo 16 val. šv. Mišiomis Šv. Juozapo koplyčioje (Tolminkiemio g. 4). Jas aukojo Vilniaus arkivyskupas G. Grušas, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis ir kunigai. Po šv. Mišių, dalyvaujant Lietuvos bei Vilniaus miesto valdžios atstovams, Vilniaus arkivyskupijos ganytojams, dvasininkams bei tikinčiųjų bendruomenei, iškilmingai pašventintas kertinis akmuo bei būsimos bažnyčios altoriaus vietoje įkasta kapsulė su aktu ateities kartoms.


Dvasios stiprybė ir drąsa laimi

Naujosios Akmenės gimnazistų
muzikinis spektaklis parodė,
kad dvasios stiprybė ir drąsa laimi

Lietuva, Kovo 11-osios aktu deklaruodama Nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais, tautų apsisprendimo teisę pakėlė į naują erdvę. Prasidėjo grandininė reakcija, sugriovusi Sovietų imperiją. Okupuotoje Lietuvoje visą laiką buvo gaji laisvės viltis. Tai liudija aktyvus partizaninis judėjimas, tremtys, represijos, patyčios net ir mokyklose. Dabartinėje tarptautinėje politinėje situacijoje Kovo 11-oji mums yra dar priminimas, kad apginti laisvę yra taip pat svarbu ir sunku, kaip ir ją iškovoti.

Gargždiškiai Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pradėjo 12 val. šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Mišias koncelebravo visi keturi parapijos kunigai, asistuojant diakonui. Tai šventei pritaikytą pamokslą pasakė kun. Donatas Žukauskas. Parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas pasveikino pamaldų dalyvius, informavo, kad šv. Mišios aukotos kaip padėka Dievui už iškovotą laisvę, už tuos, kurie toje kovoje žuvo Lietuvoje bei tremtyje. Po šv. Mišių sugiedotas Lietuvos himnas. Paskui susirinkusius pasveikino rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Seimo narys Petras Gražulis, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Jonas Šatkus.


Labiausiai šaliai nusipelniusiųjų šventė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su „Metų globėja“ Regina Zabieliene

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną džiaugiamės laisve ir nepriklausomybe, reiškiame meilę Tėvynei. Tačiau to nebūtų be tų žmonių, kurie anksčiau ir dabar daro Lietuvą šalimi, kurioje gera gyventi. Šiemet jau 11-ąjį kartą „Lietuvos garbė“ apdovanojami žmonės, kurie savo kilniais ir tyliais darbais, didvyriškais poelgiais, drąsa ir begaliniu pasiaukojimu keičia mūsų gyvenimą, mūsų šalį ir net pasaulį. Jų istorijos – ypatingos ir išskirtinės visos Lietuvos manymu.

„Sveikinu tuos, kurie beveik 10 metų yra gavę tokį vardą ir gyvena garbingai. (...) Gerai, kad tokią dieną sveikiname visus Lietuvos žmones, kuriems Lietuva yra širdyje kasdien. (...) Kalbėti daug nereikia. Juos reikia pasveikinti. Jie labai kuklūs (...) Jie mažiau išlepinti gyvenimo nei mes. Tai tie, kurie sudaro Lietuvos esmę. (...) Būtent jų dėka Lietuva visuomet išliks tokia – suprantanti, nesivystanti, ori“, – pradėdama renginį pabrėžė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija