2016 m. kovo 25 d.    
Nr. 12
(2180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Verbų sekmadienį pradėta kelionė per Didžiąją savaitę

Vysk. Linas Vodopjanovas OFM Marijos,
Taikos Karalienės, bažnyčioje atlieka
Verbų sekmadienio apeigas

„Kristau, Tu garbės Karalius, Tu Aukščiausiojo Sūnus! Tau – verbų šakelės žalios! Tau – Osana, Dieve mūs!“ – skamba džiaugsmingoje Verbų sekmadienio procesijoje. Viešpaties Kančios, Verbų, Sekmadienį minėjo ir Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijiečiai, gausiai susirinkę į iškilmingas Sumos šv. Mišias, kurioms vadovavo vysk. Linas Vodopjanovas OFM. Išskirtinė Verbų sekmadienio liturgija, kurios metu skaitoma Viešpaties Jėzaus kančios istorija, atveria duris į Didžiąją savaitę, vedančią į Prisikėlimo slėpinį. Homilijoje vyskupas kalbėjo apie Didžiosios savaitės kelionę, Jėzaus kančios kelionę, kurią turėtume ryžtys keliauti drauge su Juo, pasirinkdami Viešpaties pramintą kelią, o ne tuščią, laikiną ir skurdų pasaulio siūlomą kelią. Vyskupas sakė, kad ši Jėzaus kančios kelionė yra didžiausia nuolankumo mokykla, o mokytojas – pats Kristus: „Jis apiplėšė pats save. Šis savęs apiplėšimas prasideda nuo Viešpaties, Amžinojo Žodžio įsikūnijimo, kuomet Viešpats nusižemina, tampa Žmogumi ir gyvena tarp mūsų, ir tęsiasi iki pat Golgotos kalno. Pasaulio Kūrėjas – apspjaudytas, išniekintas, sumuštas ir nukryžiuotas – miršta. Toks yra Kristaus kelias, toks yra mūsų kelias, kuris, nors ir vedantis per kančią, kryžių į mirtį, galiausiai atveria mums amžinybės duris, nes Kristus – prisikėlė“, – kalbėjo vyskupas.

Šio sekmadienio Liturginių valandų tekstas iš šventojo vyskupo Andriejaus Kretiečio pamokslų mus ragina: Taigi bėkime kartu su tuo, skubančiu į savo kančią, ir elkimės taip, kaip elgėsi jį pasitinkantys žmonės. Tik neklokime jam ant kelio alyvų šakelių, patiesalų, drabužių arba palmių šakų, bet parpulkime patys, kiek pajėgiame, patieskime jam po kojų nuolankią sielą, nepriekaištingą širdį ir gyvenimą, kad galėtume priimti ateinantį Žodį ir kad taip mumyse apsigyventų protu neaprėpiamas Dievas.

Tad prasmingo mums visiems Didžiosios savaitės Kelio!

Marta D. Palmaitytė

Klaipėda
Egidijaus Bagdono nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija