|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Popiežiaus Pranciškaus velykinė žinia Urbi et orbi
Velykų Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Velykų dienos Mišias. Jų metu nebuvo sakoma homilija, nes netrukus po Mišių Šventasis Tėvas kreipėsi į Romos miestą ir visą pasaulį velykine žinia ir suteikė iškilmingą Apaštališkąjį palaiminimą. Šventojo Tėvo kalba Velykų sekmadienio vidudienį Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras; Jis maloningas per amžius (Ps 135, 1). Brangieji broliai ir seserys, linksmų šventų Velykų! Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievo gailestingumas, iš meilės miręs ant kryžiaus, prisikėlė. Dėl to šiandien skelbiame: Jėzus yra Viešpats! Jo prisikėlimu tobulai išsipildė psalmės pranašystė: Dievo gerumas, gailestingumas yra amžinas; Jo meilė nesibaigia, niekada nemiršta. Galime Juo visiškai pasitikėti; dėkojame jam, kad dėl mūsų jis nusileido iki pat prarajos gelmių. |
||
|
|
||
Gailestingumas kunigiškoje tarnystėje Didžiojo ketvirtadienio apeigų prasmė naujų iššūkių akivaizdoje
Dabar švenčiamų Gailestingumo jubiliejinių metų kontekstą aptariant Velykų laikotarpio iškilmes Vatikane, norisi sutelkti dėmesį į Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišias, kuriose Romos vyskupas su savo kunigais atnaujino priimant dvasinius šventimus duotus pažadus ir homilijoje iškėlė gailestingumo sklaidos svarbą sielovados tarnystėje. Kunigai turi būti dangiškojo Tėvo gailestingumo liudytojai ir tarnai, pabrėžė popiežius Pranciškus kovo 24 dieną aukodamas šv. Mišias, kuriose palaimino ir šventuosius aliejus, ateinančiais metais naudosimus Bažnyčios liturgijoje bei teikiant sakramentus Didžiojo ketvirtadienio pavakare Šventasis Tėvas atliko ir praktinį gailestingumo aktą, apsilankydamas šalia Romos įsikūrusiame pabėgėlių globos centre. Ten aukojo Paskutinės vakarienės (Cena Domini) šv. Mišias ir (kaip Viešpats prieš savo kančią) nuplovė kojas dvylikai jaunų migrantų, įvairių tautų vyrų ir moterų, atstovaujančių skirtingoms tikyboms. Šiuo solidarumu popiežius Pranciškus dar kartą bandė žadinti atsakomybę už tuos tūkstančius ir netgi milijonus žmonių, kurie, gelbėdamiesi nuo smurto ir skurdo, priversti ieškoti prieglobsčio svetur, pabrėždamas, jog simbolinis kojų plovimas pirmiausia yra brolybės gestas kenčiantiems. |
||
|
|
||
Perkeičianti apsireiškimo šviesa Kun. Vytenis Vaškelis
Švenčiame per Velykas mums Viešpaties Jėzaus padovanotą gilia ramybe pripildytą malonės gyvenimą, nes Jo linkėjimas: Ramybė jums! (Jn 20, 19) yra skiriamas tiems, kurie Jį bei Jo žodžius su tikėjimu priėmė į savo širdį ir todėl tapo kūnu. Kristaus prisikėlimas iš numirusių tam tikra prasme neįmanomas be mūsų prisikėlimo, nes Jis mirė ant kryžiaus ne tik dėl to, kad būtų išaukštintas begalinės savo Tėvo meilės artumoje (Apd 2, 33), bet kad visi Jo krauju atpirkti žmonės galėtų laisvai rinktis Gyvenimą, o ne pasmerkimą (Mk 16, 16). Todėl prasmingai teologas Karlas Barthas sako: Prisikėlęs Kristus vis dar yra pats sau ateitis. Taigi Dievas nenori ir net negali būti danguje vien su angeliškomis būtybėmis be mūsų, nes mes Jam (nors mums leista ir kitaip manyti) esame neįkainojami. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |