|
Alkoholio gamintojams vaikai yra raktas į pelno sėkmę
Prof. Aurelijus Veryga
Kai iš švietimo įstaigų atstovų išgirsti, kad suaugusiųjų draudimai, svaigalų prekybos bei reklamos apribojimai jaunuolių dažnai nesustabdo nuo svaigalų vartojimo draudžiami dalykai juos traukia dar labiau, nejučiom pagalvoji, kokia čia pedagogikos rūšis. Gal čia kokia patogioji šiuolaikinė pedagogika, kuri leidžia vienu metu suaugusiems pateisinti savo netinkamą elgesį ir suteikia teisę vaikams kalbėti apie jį, kaip apie netinkamą.
Dažnai tėvai klausia, kaip reikėtų paaiškinti vaikui, kodėl yra blogai rūkyti, jei jie patys rūko? Ogi niekaip, nes vaikas to aiškinimo nesupras ir greičiausiai vertins kaip melą. Tas pats ir su alkoholiu. Nuosaikus požiūris į alkoholį yra suaugusiųjų terminas. Vaikams jis bet kokiu atveju nėra tinkamas, o kalbant apie draudimus, nelabai suprantu, kaip Facebooke į snukį nebesidaužančios alkoholio reklamos panaikinimas gali vaikus traukti dar labiau. Kaip gali traukti dar labiau tai, kas tau tiesiog nekišama į veidą ir nesiūloma kas dieną, kas brangiai kainuoja, kas parduodama specializuotoje parduotuvėje? O žinote, kas sudaro sąlygas tai traukai? Tai, kad mes, suaugusieji, vaikų elgesiui taikome skirtingus standartus, juos pritaikome atsižvelgdami į savo elgesį.
Įsivaizduokite, kad mokykloje prasideda vagiliavimas. Ar į tai žiūrima nuosaikiai? O gal galime vaikams nesakyti, kad vogimas yra nepriimtinas elgesys, tiesiog paaiškinkime, kad vogti reikia saikingai, arba, kad vogti yra negerai tik tuomet, kai esi nepilnametis. Tas alkoholio saikingumo klausimas vis labiau praranda prasmę dėl nenuginčijamo jo kancerogeniškumo, kitų sveikatos pavojų ir rizikos priklausomybei.
Nuosaikumas, reikalingas alkoholio gamintojams, kurie jokiu būdu negali leisti net ir vaikų pasaulyje atsirasti sampratai, kad alkoholis nėra reikalingas. Ir kalbame ne apie draudimą, o apie esminę nuostatą, kurią šiuo metu bandoma ginti, nes gamintojų noras yra išlaikyti nuomonę, kad alkoholis yra blogai tik tada, jei jo yra per daug. O kas yra per daug, nesutinka kalbėti niekas, nes, jei lietuviai tikrai vartotų ne daugiau alkoholio, nei leidžia pastaraisiais metais pasaulyje skelbiamos rekomendacijos, tai pas mus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui neviršytų 5 litrų, o nebūtų 14 litrų, kaip yra dabar. Parodykite verslą, kuris sutinka gamybą, pardavimus ir pelną susimažinti bent tris kartus?
Vaikai yra raktas į alkoholio verslo sėkmę. Nepradėję vartoti iki pilnametystės, vėliau alkoholį vartoja jau ženkliai mažiau, o ir priklausomais tampa 4 kartus rečiau nei tie, kurie pradeda vartoti dar paauglystėje. Todėl, kol tik bus įmanoma, alkoholio pramonė stengsis į mokyklas sukišti savo ideologiją ir Lietuvoje jai neblogai sekasi (http://blaivus.blogspot.lt/2016/03/absoliuto-gamintojai-per-tarpininkus.html). Šios informacijos paskelbimas sukėlė tam tikrą diskomfortą tiems, kas, kaip ir buvo minėta, pasiėmė alkoholio pramonės užsakymu rengtą programą ir adaptavo Lietuvai. Spėju, kad labiausiai adaptavo pavadinimą, nes originaliai ji vadinasi Pasikalbėkime apie alkoholį, o Lietuvoje ji vadinasi tiesiog Kalbėkimės. Prisimenant, kad programa Blaivi klasė numirė iš dalies dėl valdininkų negebėjimo praryti ir suvirškinti pavadinimą, alkoholio gamintojų programos adaptuotojai pasistengė labiau.
Minėto diskomforto išraiška ir bandymu reabilituoti programos įvaizdį, manau, tapo diskusija: Ar švietimas gali padėti įveikti svaigalus? (http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/prasciausias-budas-atbaidyti-moksleivi-nuo-alkoholio-buvusio-alkoholiko-sekmes-istorija-234-604399#.Vv6-a0pZt9Q.facebook .)
Man baisiausia, kad išsilavinę ir gabūs pedagogai
mano, jog su alkoholio pramone reikia draugauti. Tai daryti
reikia ir tam, kad būtų sumažintas visuomenės susipriešinimas. Tik
nelabai suprantu, kas ir su kuo čia susipriešino. Man tokios kalbos
yra panašaus lygio kaip siūlymai avims būti mažiau susipriešinusioms
su vilkais, nes jie tiesiog nori valgyti. Taip ir mūsų ar užsienio
alkoholio gamintojai nenusipelno kritikos, nes jie tiesiog nori
pinigų. Inovatyvūs pedagogai galvoja, kad visada galima net ir
blogųjų pramonių pinigus panaudoti geriems darbams, o žmonėms,
kurie daro gerus darbus, neturėtų būti užduodami klausimai
apie tai, iš kur gautas finansavimas. Tokia pedagogika tikrai galėtų
būti vadinama patogiąja. Net jei pinigus geriems darbams pasivogtum,
šiuolaikinių pedagogų nuomone, vagiui apie tai nereikėtų užduoti
nepatogių klausimų, jei pinigai būtų naudojami geriems tikslams.
Priklausomų asmenų pokalbiai su vaikais yra daug mažesnė problema, kad ir kaip jie būtų neprofesionalūs, nei sąmoningai gudriai užmaskuotos alkoholio gamintojų programos vaikams, kaip nuosaikiai žiūrėti į alkoholį, kad jie jį vartotų. Buvusio alkoholiko sėkmės istorija nėra prasčiausias būdas atbaidyti moksleivį nuo alkoholio. Prasčiausias būdas yra mokyti jį gerti ir į alkoholį žiūrėti kaip į naminį gyvūnėlį, kurį galima prisijaukinti.
© 2016 XXI amžius
|