Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laikas ir žmonės

Antano Baltūsio-Žvejo atminimas kaltinimus atlaikys

Arūnas Poška

Antanas Baltūsis-Žvejys

Kaltinimai žymiems Lietuvos partizanų vadams – priprastas nūdienos reiškinys. Šiai kaltinimų kabalistikai būdinga ne tik interpretacijas ir argumentus, tačiau ir faktus traukti iš rankovės ar užausio.

Jeigu Antanas Baltūsis-Žvejys būtų buvęs eilinis partizanas, kaltintojams jis būtų visomis prasmėmis neįdomus. Kadangi jis buvo vienas žymiausių partizaninio karo (karo po karo) vadų, Suvalkijos partizanų Tauro apygardos vadas, sovietinės istoriografijos tęsėjai jį kaltina naikinus Pilviškių valsčiaus žydus, Maidaneko koncentracijos stovyklos kalinius.

Pilviškių žydų bendruomenės žūtį ir jos aplinkybes įdėmiai ištyrė bei atskleidė istorikas Stanislovas Buchoveckas. Jis nenustatė jokių A. Baltūsio veiksmų prieš vietinę žydų bendruomenę, tačiau išaiškino, kad jis buvo nacių suimtas. Istorikas daro išvadą su prielaida, kad tai atsitiko todėl, jog A. Baltūsis atsisakė prisidėti prie žydų persekiojimo. Pasak S. Buchovecko, „kai kurių interneto svetainių A. Baltūsiui metamo kaltinimo dalyvavus holokauste pagrindas turbūt yra jo veiksmai prieš sovietų aktyvistus ir pareigūnus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžioje“. Ištrūkęs iš nacių kalėjimo A. Baltūsis nuo 1941 metų rugpjūčio mokytojavo Vilkaviškio apskrities Vištyčio ir Kurpikų pradžios mokyklose. S. Buchovecko nuomone, „iš vokiečių reakcijos į A. Baltūsio poelgį galima spręsti, kad to karininko pavyzdžiu netarnauti nacių interesams turbūt pasekė daugiau jo bendražygių“. Akivaizdu, kad Pilviškių žydų naikinimo laikotarpiu A. Baltūsis dirbo mokytoju. Masinių egzekucijų metu Pilviškių žydus naikino iš Vilkaviškio atvežti vokiečių žudikai. Tačiau tai nė motais kaltintojams: kadangi A. Baltūsis yra gyvenęs Pilviškiuose, o absoliuti šios vietovės žydų didžiuma sunaikinta, vadinasi, juos sunaikino žymus partizanų vadas.

Kunigas mirė sulaukęs 100 metų

A†A kun. Matas Čyvas (1916 04 30–1941 01 26–2016 05 02)

Kun. Matas Čyvas

Gegužės 2 dieną, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Sankt Pitersburg Byče (St. Petersburg Beach), mirė lietuvis kunigas Matas Čyvas, kuriam buvo ką tik sukakę 100 metų.

Kunigas buvo gimęs 1916 m. balandžio 30 Liliūnų kaime, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Šėtos progimnazijoje ir Ramygalos gimnazijoje, o 1934 metais buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją, 1941 m. sausio 26 d. gavo kunigystės šventimus ir paskirtas vikaru į Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapiją. 1944 metais pradėjo eiti arkivyskupo Juozapo Skvirecko sekretoriaus ir kapeliono pareigas. Rudenį, artėjant frontui, su arkivyskupu buvo priverstas pasitraukti į Austriją. Po metų atvyko į Romą ir pradėjo studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete, kurias baigė bažnytinės teisės daktaro laipsniu. Porą metų pasidarbavęs Šv. Kazimiero kolegijoje prefektu, 1949 metais išvyko į JAV, kur Kalifornijoje dirbo San Diego vyskupijos tribunole. 1963 metais paskirtas Šv. Jurgio lietuviškos parapijos klebonu Olbanio (Albany) mieste, kur visų gerbiamas ir mylimas dirbo 25 metus. 1988 metais apsigyveno Sankt Pitersburg Byče pas pranciškonus, kur ir mirė, sulaukęs 100 metų.