Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Poezijos balsai prie Lėvens

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Iš kairės: Lina Matiukaitė, Giedrė Murnikova, Eleonora Milda Vaižmužienė, Eugenija Urbonienė, Regina Baltrūnienė, Milda Narmontienė, Eugenija Katauskienė, Juzefa Pranauskienė, Aldona Elena Raišienė ir Laima Lapienienė

Poezijos mylėtojai Skapiškio bibliotekoje

Sveikinti pasirengusios Skapiškio pagrindinės mokyklos pedagogės. Iš kairės: mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė, Auksė Jankevičienė, Skapiškio bibliotekos vyr. specialistė Roma Bugailiškienė, mokytoja Nijolė Greibuvienė

Skapiškis. Šiais bibliotekų metais plačiau garsinama jų veikla. Skapiškio biblioteka – Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padalinys, 2015 m. gruodžio 15 d. paminėjęs savo istorijos 75-metį, tęsia prasmingą veiklą ir 2016 metais. Šiemet, kovo 18 dieną, čia pristatytas pirmasis Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ kūrybos almanachas „Prošvaistės“ (Panevėžys, 2015, 232 p.). Jo leidybą parėmė Kupiškio rajono savivaldybė bei patys almanacho autoriai, o jų – net 28.

Almanacho sudarytojos – Regina Baltrūnienė ir Lina Matiukaitė; redaktorės – Eugenija Urbonienė ir Eugenija Katauskienė. Pastaroji jau redagavusi apie 40 knygų...

Knygos pratarmėje „Prošvaisčių šviesa“ E. Katauskienė rašo, kad literatų klubas „Lėvens balsai“ gyvuoja nuo 1998 metų ir šiuo metu jam vadovauja Regina Baltrūnienė – viena iš leidinio sudarytojų. „Daugelis „Lėvens balsų“ klubo narių yra išleidę ne po vieną savo kūrybos knygelę. Dėl to labai džiugu – žodis turi pasiekti kitą žmogų, jam reikalinga sklaida. Rašomojo stalo stalčiuje kūrybai per ankšta, ypač poezijai. Į almanacho puslapius „sugulė“ visos žmogų jaudinančios temos. Jautriai ir savitai atskleisti jausmai, kurie pakylėja, ramina, verčia suklusti ar gyvenimą priimti kaip duotybę“ (p. 5).

Pradėdama prasmingą poezijos popietę vyresnioji bibliotekininkė Roma Bugailiškienė pristatė Kupiškio r. literatų klubą „Lėvens balsai“, kalbėjo apie poezijos svarbą, džiaugėsi, kad pirmasis šio klubo almanachas „Prošvaistės“ pristatomas Skapiškyje, o į biblioteką gausiai susirinkę skapiškėnai bei svečiai galės prisiliesti prie gražiausių kūrėjų svajonių.

Renginį vedusi Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, literatų klubo kuratorė ir narė Lina Matiukaitė pristatė į renginį atvykusius klubo narius (atvyko devyni, o dešimtoji – Aldona Raišienė – skapiškėnė) ir sakė, kad šiuo renginiu paminima Tarptautinė poezijos diena, priminė, kad literatų klubo nariai Skapiškyje yra lankęsi dar 2003 metais. L. Matiukaitė kalbėjo apie „Lėvens balsų“ pirmininkės Reginos Baltrūnienės veiklą atgaivinant ir išplečiant literatų klubo veiklą, almanacho sudarymą ir išleidimą, sakė, kad kiekvienam autoriui buvo duoti 8 lapai ir jų kūryba leidinyje yra sudėta abėcėlės tvarka (pradžioje išspausdinta iškeliavusių į Amžinybę kūryba), pasakojo apie kruopštų redaktorių darbą. „Almanachas – ilgai lauktas vaikas, iščiūčiuotas, išmąstytas ir todėl labai brangus“.

Redaktorė E. Katauskienė, kalbėjo, kad žmogaus gyvenime yra daug prošvaisčių. Kiekviena jų pakelia sielą nuo kasdienybės. Kūryba turi daug aspektų ir tik kuriantis žmogus, kaip rašė Ignas Šeinius (1889 04 03–1959 01 15), priartėja prie Dievo. E. Katauskienė, tikėdamasi, kad „Prošvaistės“ susilauks naujų spindulėlių (leidimų), sakė, kad nėra prastos kūrybos, yra tik prastas požiūris į ją.

Redaktorės mažai ką keitė, stengėsi, kad eilėraštis būtų gyvas, pulsuotų. Eilėraštis – kaip vaikas: sušukuoji ir išleidi, ir vis tiek kas nors gali pasakyti, kad „susivėlęs“. Temos „Prošvaistėse“ nesikeičia – tos pačios, kaip buvo nuo amžių pradžios, – meilė, Tėvynė, ilgesys, liūdesys – visais amžiais apie tai rašė ir rašys... Gal penkios autorės parašė „Nostalgiją“, tad redaktorės ir sudarytojos žiūrėjo, kad nesikartotų... Kalbėdama apie savo kūrybą Eugenija Katauskienė sakė, kad ji prieš 10 metų spausdinosi „Kupiškėnų žiniose“, dabar rašanti nebe poeziją, o prozą – ir kupiškėniškai. Paskaitė savos kūrybos posmų.

L. Matiukaitė kalbėjo apie almanacho iliustracijas ir Leną Šakarnytę-Zinienę, „Prošvaisčių“ viršelio nuotrauką ir jo autorių Vidmantą Jankauską, pristatė į Skapiškį atvykusias almanacho autores. Jos pasakojo apie savo darbus, kelią į literatūrą, skaitė savo bei mirusių klubo narių poeziją, kuri išspausdinta almanache. Regina Baltrūnienė, išleidusi penkias poezijos knygeles, skaitė savo ir Rimanto Urbono (1946 02 20–2013 08 31) eiles.

Anykštietė Milda Narmontienė prieš 33 metus atvažiavusi dirbti į Kupiškį, pasakojo apie neįprastą kupiškėnišką tarmę. Išgirdusi, kad „naudoja roputes“ (t. y. tabletes), manė, kad kažką augina. „Kūryba yra visuose mumyse, kiekvienas turime savo savastį, kuri ir yra kūryba. Tik ne visada ji išnyra, dažnai mes apaugame įvairiais sluoksniais ir nebežinome, kas esame... Kadangi daugiau bendrauju su moterimis, tai rašau mums visoms“, – kalbėjo M. Narmontienė. Ji ragino branginti vieniems kitus, kol dar esame kartu...

Giedrė Murnikovienė džiaugėsi esanti greta jau žinomų autorių. Jai tai – pirmas šuolis, kuris daug ką reiškia. Literatų klubo „Lėvens balsai“ naujokė Eleonora Milda Vaižmužienė pradėjo rašyti eiles beveik prieš 40 metų: „To, ko neužrašai, kai ateina mintis, nebepakartosi ir nebeužrašysi!“ Dabar ji daugiau rašo satyrą ir tapo. E. M. Vaižmužienė skaitė savo ir Palmos Onos Stančikaitės (1933 01 10–2006 01 07) eilėraščius

Mokytoja Juzefa Praniauskienė – jauniausia klube: „Dabar visiems labai aktualu išsiskyrimas. Aš verkiau, verkiau, o kai parašiau eilėraštį – nustojau verkti“. Ne vieną Palmos Akvilės Žibaitienės tekstą dainoms pasirinko įvairūs meno mėgėjų kolektyvai.

Iš Žemaitijos į Kupiškio kraštą atklydusi ir čia pasilikusi Laima Lapienienė sako: „Eiliuoju, kaip moku, kaip sako širdis, ir jei duos Dievas, dar ir toliau dėsiu žodį po žodžio be taisyklių, bet iš širdies“.

Skapiškietė Aldona Elena Raišienė, jau senai priklausanti literatų klubui, yra išleidusi keletą savilaidos knygelių, pradėjo rašyti sulaukusi 60 metų, kai pradėjo poeziją girdėti savyje... tad jau 20 metų rašo. Jos žodžiams muzikos mokytoja Vilma Likienė sukūrė muziką ir jau 10 metų daina „Mokyklos daina“ – mokyklos himnas, dainuojamas mokykloje, kurioje A. E. Raišienė mokytojavo 40 metų. Pagal mokytojos eiles dainas dainuoja Naivių ansamblis „Obelėlė“. Ji Skapiškio močiutėms, tik ką sulaukusioms vaikaičių ir turinčioms jau didesnius, padovanojo savo poezijos savilaidos knygelių.

Čia mano Gimtinė,

Čia mano namai.

Čia mano berželiai,

Čia mano klevai.

Ir ežeras mano,

Paskendęs rūkuos,

Ir varpas, nuskendęs

Giliai ajeruos... – rašo „Prošvaistėse“ A. E. Raišienė (p. 168).

Poezijos popietėje – almanacho pristatyme – perskaityti išėjusių į Amžinybę autorių posmai ir noriūniečio, garbaus amžiaus Antano Mackevičiaus, kuris dėl suprastėjusios sveikatos nebegalėjo dalyvauti.

Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ nariams nuoširdžiai dėkojo šeimininkė Roma Bugailiškienė, nes kiekvienas toks renginys – dvasingumo sklaida Skapiškyje ir miestelio vardo garsinimas...

Kupiškio rajonas
Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“