2016 m. gegužės 13 d.    
Nr. 19
(2187)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Paminėjo 100-ąsias buvusio klebono gimimo metines

Kun. Augustinas Pečiulis

Šv. Mišias aukojo klebonas
kun. Zenonas Stepanauskas

Renginio vedėja Irena Prūsaitienė
skaitė parapijiečių liudijimus
apie kun. A. Pečiulį

„Caritas“ vadovė Loreta Bacevičienė
įteikia gėlių mokytojai Danguolei
Ambrazienei (kairėje)

Literatūrinis spektaklis
„Dievui ir Tėvynei“

Paminklas kun. Augustinui Pečiuliui
ir kapas Kaimelio bažnyčios
šventoriuje. Ant paminklo užrašyta:
„Gimęs mirčiai, miręs gyvenimui“

SUDARGAS. Balandžio 17 dieną gausus parapijiečių būrys, kuriame buvo nemažai jaunimo, susirinko paminėti 100-ąsias buvusio klebono ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statytojo kun. Augustino Pečiulio gimimo metines. Iškilmingas šv. Mišias aukojo klebonas kun. Zenonas Stepanauskas. Jis apžvelgė kunigo gyvenimą ir tarnystę šioje parapijoje, sakydamas, kad buvusį kleboną prisimenantys parapijiečiai iš tiesų apie jį galėtų daugiau papasakoti. Kun. Augustino Pečiulio gyvenimas ir tarnystė Viešpačiui buvo tarsi ryškus meteoro švystelėjimas Sudargo žemėje. Kunigo pareigos, artimo meilė, darbštumo ir pareigingumo įsikūnijimas – pagrindiniai šio anksti mirusio žmogaus bruožai.

Dieviškai gražia gaida šv. Mišiose nuskambėjo Klaipėdos muzikinio teatro solisto, kilusio iš Sudargo parapijos, Mindaugo Gylio giedamos giesmės.

Augustinas Pečiulis gimė 1916 m. kovo 28 d. Kaimelio parapijoje, Karališkių kaime, pavyzdingoje katalikų Antaninos ir Andriejaus Pečiulių šeimoje. Augo kartu su broliu Jonu ir dviem sesutėmis – Adele ir Brone. Gimtoji jo sodyba buvo gražus Lietuvos sodžiaus pavyzdys. Augustinas baigė Jurbarko gimnaziją, Vilkaviškio kunigų seminariją. 1943–1945 metais buvo Šunskų klebonas. Darbą Sudarge jis pradėjo vikaru, tačiau, klebonui kunigui Barštaičiui karo metu pasitraukus į Vakarus, tapo klebonu. Kadangi per karą buvo susprogdinta akmeninė Sudargo bažnyčia, kunigo Augustino rūpesčiu šv. Mišios buvo aukojamos Dievaičių kaime pas parapijiečius Baltrušaičius, o gyveno kunigas pas Kazlauskus. Kun. A. Pečiulio pastangomis prasidėjo medinės bažnyčios statyba. Jam pačiam teko dviračiu kasdien važinėti 7 kilometrus į Sudargą. Kunigas Augustinas pats dirbo kartu su statybininkais, tampė rąstus, karučiu vežiojo akmenis, žvyrą ir kitas statybines medžiagas. Savo pavyzdžiu kunigas suvienijo parapiją, dirbo sunkiai ir netausojo savęs. Juk buvo pokaris, žmonės gyveno skurde, stigo maisto, nebuvo tinkamo apavo ir rūbų. Vis dėlto 1946 metais bažnyčia buvo pastatyta. Kun. A. Pečiulis nuoširdžiai bendravo su žmonėmis, buvo linksmas, mėgdavo juokus, rasdavo tinkamą žodį ir mažam, ir jaunam, ir senam. Bet staiga susirgęs, kun. A. Pečiulis 1947 m. balandžio 30 d. mirė ir buvo palaidotas Kaimelio bažnyčios šventoriuje.

Po šv. Mišių parapijiečių Aldonos Ižganaitytės-Vaitkevičienės, Marijos Grybaitės-Grybienės, Marijos Dangėlaitytės-Teresevičienės, Juozo Gylio liudijimus apie garbųjį kleboną perskaitė Martyno Sederevičiaus pagrindinio ugdymo skyriaus lituanistė Irena Prūsaitienė, pasipuošusi tautiniais rūbais. Raiškiu žodžiu į kun. A. Pečiulio, sielų ganytojo, asmenį kreipėsi deklamatorės 5 klasės mokinės J. Flėderytė ir K. Česnakaitė. Visus, susirinkusius bažnytėlėje ypač sužavėjo mokytojos Danguolės Ambrazienės ir mažųjų teatralų paruoštas literatūrinis spektaklis „Dievui ir Tėvynei“. Miela buvo girdėti vaikučių lūpose tariamus žodžius: „Dievas“, „Tėvynė“, „Lietuva“. „Caritas“ vadovė Loreta Bacevičienė, dėkodama už gražią programą, įteikė gėlių mergaites paruošusiai mokytojai D. Ambrazienei.

Gera, kad šventėje dalyvavo kun. A. Pečiulio brolio Jono sūnus Augustinas Pečiulis su žmona Daiva ir sesers Adelės sūnus Pranas Gustas.

Už dabar stovinčią kun. A. Pečiulio rūpesčiu po karo pastatytą bažnyčią dėkingi parapijiečiai prie klebono kapo dar 2002 metais pastatė paminklą. Jo 100-ojo gimtadienio proga kapas papuoštas gėlėmis ir žvakelėmis.

Paskui prisiminti kleboną, pakalbėti, pabūti kartu aktyvios karitietės visus pakvietė į Sudargo parapijos namus. Čia vaišintasi kepiniais, arbata ir kava bei svečių atsineštomis vaišėmis, dalintasi prisiminimais. Dvasiškai pakylėjęs renginys džiugino visus ir privertė susimąstyti.

Stasė JASAITIENĖ,
Irena GOPTAITIENĖ

Jono PRŪSAIČIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija