2016 m. birželio 3 d.    
Nr. 22
(2190)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...


XXI Amžius


Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.


2016-ieji – bibliotekų metai

Biblioteka – durys į šviesą

Panevėžio rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos direktorė
Rūta Bagdonienė
Autoriaus nuotrauka

Panevėžio pakraštyje, Beržų gatvės gale, dviaukščiame pastate, įsikūrusi rajono Savivaldybės viešoji biblioteka, šiemet švęsianti 65 metų sukaktį. Ta proga į „XXI amžiaus“ klausimus atsako Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos viceprezidentė, šios kultūros įstaigos su 35 filialais rajone direktorė Rūta BAGDONIENĖ.

Be liaudies meistrų, profesionalių dailininkų darbų jūsų kabinete, ant sienos kabo kardinolo Vincento Sladkevičiaus atspausta įrėminta nuotrauka su jo žodžiais ir žymių Lietuvos žmonių autografais. Kaip ji čia atsirado?

Maždaug prieš 10 metų šį darbą man padovanojo Vilniaus krašto kultūros draugija. Paaiškinsiu, už ką. Žinomas rusų dailininkas Nikas Safronovas (neseniai šventė 60-metį) yra gyvenęs ir dirbęs Panevėžyje. Jo mama iš Panevėžio krašto buvo išvežta į Sibiro tremtį ir ten ištekėjo už ruso Safronovo. Prabėgus daug metų, abiem mirus, jų sūnus Nikas pradėjo ieškoti savo lietuviškų šaknų. Nemenkas čia ir mano asmeninis indėlis. Aš pati peržiūrėjau tremties sąrašus. Todėl N. Safronovas, atvykęs į Panevėžį, kartu su Vilniaus krašto kultūros draugijos atstovais įteikė šį kūrinį.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lekėčių miškų kovotojų takais

Lekėčių klebonas kun. Audrius
Kurapka šventina atminimo lentą
1919–1920 metų Nepriklausomybės
kovų Lekėčių valsčiaus savanoriams
ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams atminti

Gegužės 21 dieną Šakių rajone, Lekėčiuose ir Valkų kalvose, buvo paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, kurioje dalyvavo Seimo nariai Arimantas Dumčius ir Arvydas Vidžiūnas, ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas, rajono meras Juozas Bertašius, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, savivaldybės tarybos narė Irena Haase, kiti politikai, Lekėčių seniūnas Ričardas Krištolaitis, kraštiečiai, moksleiviai (daugelis jų atvažiavo dviračiais), šauliai, Kauno Sąjūdžio ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai, vietos gyventojai.

Renginys prasidėjo Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Audrius Kurapka. Po šv. Mišių miestelio aikštėje, netoli bažnyčios, sugiedojus „Tautišką giesmę“, ministro pirmininko padėjėjas V. Kavaliauskas atidengė atminimo lentą 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Lekėčių valsčiaus savanoriams ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams atminti. Ją pašventino kun. A. Kurapka. Prie paminklo vyko šventinis minėjimas Lekėčių krašto partizanams atminti.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminėtos Kalniškės mūšio metinės

Gegužės 13 dieną paminėtos Kalniškės mūšio – vieno iš garsiausių Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo istorijoje – 71-osios metinės. Šiai svarbiai istorinei datai paminėti buvo skirti įvairūs renginiai. Minėjimas prasidėjo Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje, buvo padėtos gėlės prie Nepriklausomybės paminklo, vyko dviratininkų ir bėgimo dalyvių į Kalniškės mūšio vietą išlydėtuvės bei Lietuvos kariuomenės skiriamųjų ženklų piešinių konkursas „Žengia pulkas linksmai“.

Vidurdienį Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje klebonas kan. Raimundas Žukauskas aukojo šv. Mišias už rezistentinių kovų dalyvius. Vėliau Kalniškės mūšio vietoje vyko bėgimo dalyvių ir dviratininkų sutikimas bei piešinių konkurso nugalėtojų apdovanojimas. Prasidėjus iškilmingam minėjimui, savanoriams, šauliams, laisvės kovų dalyviams ir jų artimiesiems bei savo krašto istorijai neabejingiems šventės dalyviams kalbėjo renginio svečiai: Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Salatka, Seimo narys Paulius Saudargas, prof. Juozas Galdikas, politologas Laurynas Kaščiūnas, kraštietis Vaidas Šalaševičius. Minėjime dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis, KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas Svajūnas Papiliauskas, A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius bei kiti garbūs svečiai.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Gimnazija įamžino savo laisvės kovotojus

Dešinėje – Merkelio Račkausko
gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla Mažeikiuose, įkurta 1919 metais. Joje dirbantys pedagogai visais laikais ugdė asmenybes, formavo mokinių pasaulėžiūrą, skiepijo Tėvynės meilę.

1940 m. birželio 15 d. sovietams okupavus Lietuvą, daug buvusių gimnazijos mokytojų ir mokinių ištremta į Altajaus kraštą, o iš ten – prie Laptevų jūros. 15 žmonių buvo NKVD suimti ir išvežti į lagerius.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, jau patyrę bolševikų žiaurumus, 1944 metų rudenį, viską palikę, mokytojai ir mokiniai (31 gimnazijos bendruomenės narys) išbėgo į Vokietiją. Iš ten pasklido į JAV, Australiją, Italiją ir kitas Vakarų šalis.

Sovietai už patriotinę ir antitarybinę veiklą nuteisė ir išvežė į lagerius 50 buvusių gimnazistų. Tai – vienintelė mokykla Mažeikiuose, turinti tokią garbingą praeitį!


Septintoji kelionė Mirono keliu

Gegužės 19 dieną septintąjį kartą suorganizuotas vienas iš gražiausių ir prasmingiausių renginių Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijoje – „Mirono kelias“. Tai – renginys, kuris skatina jaunąją kartą gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, domėtis savo krašto istorija, keliauti, atrasti ir puoselėti savo talentus, gebėjimus, pažinti draugą, suteikti pagalbą. Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius už „Mirono kelio“ idėją ir žmogiškųjų vertybių puoselėjimą šiemet buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės padėkos raštu.

Renginys tradiciškai prasidėjo Mirono koplyčioje šv. Mišių auka už kunigą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, Ministrą pirmininką, Lietuvos kariuomenės kapelioną, politinį kalinį Vladą Mironą bei už visus renginio dalyvius. Šv. Mišias aukojo Daugų klebonas kun. Vidas Jelinskas ir Jiezno klebonas kun. Rolandas Bičkauskas. Kunigas Vidas priminė simbolinę tradicinės „Mirono kelio“ taurės reikšmę ir palinkėjo visiems dalyviams būti tokiems pat stipriems kaip metalas ir akmuo, iš kurių pagaminta pereinamoji taurė. O kunigo Rolando pasakyti žodžiai daugeliui dalyvių suteikė ramybės ir pasitikėjimo. „Nors laimėtojas gali būti tik vienas, nenusiminkite, Dievas besąlygiškai myli jus visus, jūs visi tokie, kokie esate, reikalingi Jam“, – sakė kunigas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija