2016 m. birželio 23 d.    
Nr. 25
(2193)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Per Devintines – Pirmoji Komunija ir koncertas

Jaunieji lekėtiškiai su klebonu
kun. Audriumi Kurapka

Gegužės 29-osios  sekmadienį Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos tikintieji šventė ne tik Devintines, bet ir vaikų Pirmąją Komuniją. Klebonas kun. teol. lic. Audrius Kurapka aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą ir džiaugėsi, kad pirmą kartą Dievas atėjo į būrelio jaunųjų parapijiečių širdis. Malonu buvo ir vyresniems parapijiečiams matyti, kad kasmet priimančių Pirmąją Šv. Komuniją būrelis didėja, o dvasinguose ir patriotiniuose renginiuose būna vis daugiau jaunimo. Galbūt jis ateityje prisidės prie to, kad kasdienybėje matysime daugiau doros, aukštos moralės ir teisingumo. O pasibaigus apeigoms bažnyčioje, šventoriuje koncertavo Lekėčių saviveiklininkai, kuriems vadovauja Rasa Paužienė.

Zenonas RAKAUSKAS

Šakių rajonas
Autoriaus nuotraukos


Tėvo diena

Medingėniškiai gedulinėse pamaldose

Birželio 5-ąją, sekmadienį, Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos, skirtos Tėvo dienai paminėti. Į jas susirinko ne tik parapijos tikintieji, bet ir iš toliau atvykę buvę medingėniškiai, kurie čia gimę ir užaugę, bei svečiai. Homiliją jiems sakė kun. Aivaras Pudžiuvelis, aptarnaujantis Medingėnų ir Rietavo parapijas. Darniai giedojo Medingėnų parapijos choras, kuriam vadovauja Gabrielė Budrytė.

Pirmadienį, birželio 6-ąją, kapinių koplyčioje atliktos Kryžiaus kelio pamaldos. Paskui kun. A. Pudžiuvelis šv. Mišių auką ir homiliją skyrė šios parapijos mirusiesiems bei palaidotiesiems šiose kapinėse.

Parapijos žmonės dėkingi Rietavo klebonui kun. Antanui Gutkauskui, kurio rūpestingumo bei sumanumo dėka nuošali Švč. Trejybės bažnyčia Švč. Trejybės atlaidų, Motinos bei Tėvo dienomis tampa buvusių ir esamų medingėniškių traukos centru. Visi džiaugiasi puikiai sutvarkyta šios šventovės aplinka, jos vidumi. Atsakingai darbuojasi iš Rietavo atvažiuojantis ir Medingėnų parapiją aptarnaujantis kun. relig. m. mgr. A. Pudžiuvelis.


„Tarytum medis Tu šioj žemėje esi“

Šventės dalyviai su klebonu
kun. Stanislovu Stankevičiumi
prie Alovės Švč. Trejybės bažnyčios.
Antroji iš dešinės – Teklė Džervienė

Birželio 5 dieną Alovės bažnyčios varpai sukvietė parapijiečius ir svečius pasimelsti ne tik už tėvelius, minint Tėvo dieną, bet ir už rašytojus, poetus, nes čia vyko šešioliktoji kasmetinė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alovės filialo organizuojama Poezijos šventė. Šv. Mišiose klebonas kun. Stanislovas Stankevičius minėjo, kad poetai ir rašytojai mums perteikia Dievo įkvėptą žodį, todėl yra gerbtini, nes tuo žodžiu sušildo mūsų širdis, sužadina jausmus. Jis paragino susirinkusiuosius po šv. Mišių neišsivaikščioti, o pasilikti šventoriuje vyksiančioje Poezijos šventėje. Glostoma šiltų saulės spindulių, šventę pradėjo renginio vedėja mokytoja Danutė Jakubavičienė. Susirinkusiuosius tėvelius eilėraštuku pasveikino mažoji Kamilė Rutkauskaitė. Alovės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Petkevičienė paskaitė mirusios Alovės metraštininke vadintos poetės Jadvygos Černiauskienės eiles.


Prasminga kelionė

Katedros aikštė pilna maldininkų

Nuo seno lietuviai buvo laikomi Dievo tauta. Tikėjimas žmogų ne tik įkvepia, suteikia dvasios stiprybės, daro jo gyvenimą daug prasmingesnį, todėl jis lengvai suvienija gausybę pačių įvairiausių žmonių. Šiemet popiežius Pranciškus yra paskelbęs Gailestingumo jubiliejų, kuris turėtų būti švenčiamas apmąstant Viešpaties žodžius: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). O kadangi iš Vilniaus į pasaulį išplito gailestingumo pamaldumas, todėl būtent čia ir vyko gegužės 6–8 dienomis Nacionalinis Gailestingumo kongresas. Nedažnai net ir sostinėje gali pamatyti daug tikėjimą išpažįstančių ir liudijančių. Tiek Katedros aikštė, tiek Vilnius tapo didžiuliais maldos namais po atviru dangumi.

Sostinės gatvėmis buvo nešamas visame pasaulyje garsus Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas 1934 metais (jį nutapė E. Kazimirovskis pagal šv. Faustinos regėjimus. Ji savo dienoraštyje rašo regėjusi paveiksle atgyjantį Jėzų, laiminantį miestą bei sutraukantį pančius).


500 metų jubiliejus

Prie paminklo „Žaiginiui 500“

Žaiginys. Birželio 12 dieną žaiginiškiai šventė 500 metų miestelio vardo paminėjimo jubiliejų. Visą dieną vykusi šventė prasidėjo šv. Mišiomis už kraštiečius Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Jas aukojo kun. Julius Sasnauskas OFM, koncelebravo kun. Gintaras Blužas OFS. Iš bažnyčios gausi margaspalvė eisena patraukė prie akmens, skirto miestelio jubiliejui įamžinti. Miestelio šimtmečius bylojantį paminklą atidengė vyriausieji Žaiginio gyventojai. Kunigams jį pašventinus, istorinėmis žiniomis apie Žaiginį pasidalijo kraštotyrininkas Jonas Brigys, kuris senuosiuose dokumentuose būtent ir „atkapstė“, jog Žaiginio vardas pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1516 metais. Vėliau šventė persikėlė prie mokyklos-daugiafunkcio centro stadiono lauko scenos. Čia vyko šventinė programa: įspūdingą spektaklį suvaidino Klaipėdos Pilies teatras, sveikinimo žodžius tarė garbūs svečiai, kraštiečiai, rajono ir šalies politikai, pasirodė meno kolektyvai. Šventinių pramogų ir įdomybių netrūko: žmonės vaišinosi žuviene, kas norėjo, galėjo nusikaldinti miestelio jubiliejų įprasminančią monetą, aplankyti dailės ir technologijų mokytojos Rasos Rabačiauskienės bei jos mamos Rimos Kleivienės tapybos darbų parodą ar atgaivinti prisiminimus apžiūrinėdami miestelio istoriją įamžinusių fotografijų ekspoziciją. Šventės dalyviams koncertavo saviveiklininkų kolektyvai, giliaprasmėmis dainomis graudino Raseinių bardai, šventinę nuotaiką palaikė grupė „16 Hz“.


Įamžino dainininkę

ILGUVA. Birželio 4 dieną prie Ilguvos dvaro atidengta memorialinė lenta, skirta čia gyvenusiai dainininkei Beatričei Grincevičiūtei atminti. Išskirtinio balso dainininkei šiemet būtų sukakę 105 metai. Renginį inicijavo B. Grincevičiūtės fondas. Kartu vyko pokalbis apie dainininkę ir Ilguvos dvarą – jo praeitį, dabartį, ateities perspektyvas. Pasak rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, visi pripažįsta, kad dvarui būtina tolimesnė restauracija, tačiau būdų tam rasti nėra paprasta. Pokalbyje dalyvavo rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, architektas, paveldosaugininkas dr. Jonas Glemža, filosofas, literatūrologas Vaclovas Bagdonavičius, muzikologas Edmundas Gedgaudas, kino režisierė, filmų apie B. Grincevičiūtę autorė Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė ir kiti. Su rajono savivaldybės vadovu pasikalbėjo Kauno ir Vilniaus zanavykų bendrijų nariai. Diskutuota apie kultūrą, paveldą.


44-oji Žemaitės literatūrinė premija

KELMĖ. Birželio 2 dieną Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ 44-oji Žemaitės literatūrinė premija įteikta rašytojai Aldonai Ruseckaitei. Žemaitės premijos laureatę sveikino ir vardinę juostą užrišo Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Izidorius Šimkus, o premijos paskyrimo liudijimą įteikė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. Gražių žodžių, padėkų ir sveikinimų rašytoja sulaukė iš knygos leidėjų, draugų, pažįstamų ir romaną jau spėjusių įvertinti skaitytojų. Šiemet tai – jau antroji rašytojai A. Ruseckaitei paskirta premija. Dar vasarį jai buvo paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Renginio metu ištraukas iš biografinio romano „Žemaitės paslaptis“ skaitė aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė Olita Dautartaitė. Ilgametis literatūrinių premijų skyrimo komisijos narys Bronislavas Klimašauskas priminė Žemaitės premijos įsteigimo istoriją ir jos laureatus. Pasak jo, Žemaitės literatūrinė premija yra viena seniausių literatūrinių premijų Lietuvoje, pirmą kartą ji įteikta 1966-aisiais.


Pasaulio turizmo lyderių viešnagė Ukmergėje

„Anykščiai turi Lajų taką, o Ukmergė turi didžiuotis ir visiems rodyti naujam gyvenimui prikeltą Antano Smetonos dvarą, supažindinti visus su klubo „Miško broliai“ edukacinėmis programomis. Esame sužavėti,“ – kalbėjo Ukmergės miesto šventės išvakarėse Ukmergę aplankę pasaulio turizmo lyderiai iš daugiau nei 20-ies šalių. Ūkio ministerijos atstovų lydimus garbius svečius iš Australijos, Singapūro, Norvegijos, Graikijos, Bulgarijos, Gruzijos, Ispanijos, Juodkalnijos, Serbijos, Latvijos bei kitų šalių Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lina Baublienė, Kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė bei Kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ pasitiko Užugiryje. Kraštotyros muziejaus Edukacijų centre jų laukė tikros smetoniškos vaišės: silkė, rūkyti lašiniai, sūris, varškės kastinis, karštos bulvės, bulvių plokštainis ir kiti užkandžiai, įvairūs gėrimai. Čia svečiai turėjo galimybę stebėti kaip kepamas šakotis, o norintys galėjo ir patys užpilti kelis šaukštus tešlos ant besisukančio virš žarijų šio skanėsto.


Chorinės muzikos festivalis bažnyčioje

EIŠIŠKĖS. Birželio 11–12 dienomis Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje vyko V tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Auksinė Šalčios juosta“. Jame didįjį prizą laimėjo vokalinis ansamblis „Art‘n Voices“ iš Veiherovo (Lenkija). 23 Lietuvos (Eišiškių muzikos mokyklos, Kėdainių „Ave Musica“, Vilniaus Dainos mylėtojų klubo ir „Vaidilutės“), Lenkijos (Baltstogės, Bydgoščiaus, Gorajaus, Ylavos, Knuruvo, Oseleco, Pamiontkovo, Veiherovo, Zeliona Guros) ir Baltarusijos (Gardino, Lydos) chorus, suskirstytus į penkias kategorijas, vertino komisija, kurioje buvo prof. hab. dr. Violeta Milkovska (Varšuvos F. Šopeno akademijos Balstogės skyrius), hab. dr. Ivona Visnevska-Saliamon (Zeliona Gura (Lenkija) universiteto muzikos institutas), Marina Kirejeva (Sankt Peterburgo valstybinis A. Gerceno pedagoginis universitetas, Rusija), Rasa Gelgotienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Po septynias valandas trukusių perklausų komisija paskelbė nugalėtojus – auksinę, sidabrinę ir bronzos Šalčios juostas. Kitą dieną Eišiškių bažnyčioje įvyko baigiamasis konkurso koncertas, kurį globojo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislavas Palevičius. Tai – didžiausias Šalčininkų rajone organizuojamas chorų konkursas, kurio tikslas – chorinės muzikos sklaida ir chorų sutelkimas. Nuo 2012 metų renginio organizatoriai ir šeimininkai – Šalčininkų kultūros centras ir Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapija. Buvo vertinami lygių balsų, 16–21 metų jaunimo, suaugusiųjų kameriniai (iki 24 asmenų) ir suaugusiųjų mišrūs (daugiau kaip 24 asmenų) chorai. Įteikti ir specialūs festivalio apdovanojimai: Šalčininkų rajono savivaldybės įsteigtas apdovanojimas už geriausiai atliktą sakralinį kūrinį – Bydgoščiaus (Lenkija) aukštosios mokyklos kameriniam chorui „Akoliada“, Lenkijos Respublikos ambasados įsteigtas apdovanojimas už geriausiai atliktą lenkų kompozitoriaus kūrinį arba lenkų liaudies dainą – Lydos (Baltarusija) menų mokyklos chorui „Kamerton“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigtas apdovanojimas už geriausiai atliktą lietuvių kompozitoriaus kūrinį arbą lietuvių liaudies dainą – Z. Bružaitės „Giesmę gerajam ganytojui“ – Zeliona Guros (Lenkija) universiteto muzikos instituto mišriam chorui.


Parėmė religinių bendruomenių projektus

MOLĖTAI. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika pasirašė įsakymą, kuriuo paskirstė 10 000 € Molėtų rajono sakralinių objektų tvarkymo darbams ir paskyrė šias lėšas Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių tradicinių religinių bendruomenių projektams: Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo parapijos projektui „Balninkų bažnyčios stogo remontas“ – 1 200 €; Dubingių Šv. Jurgio parapijos projektui „Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios prieigų įrengimas“ – 3 000 €; Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos projektui „Joniškio bažnyčios išorės sienų dažymas“ – 1 200 €; Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos projektui „Vargonų remontas ir derinimo darbai“ – 1 000 €; Skudutiškio Švč. Trejybės parapijos projektui „Skudutiškio Švč. Trejybės bažnyčios įgarsinimo sistemos įrengimas“ – 1 300 €; Stirnių Šv. Jono Krikštytojo nukankinimo parapijos projektui „Zakristijų ir presbiterijos dažymo darbai ir signalizacijos įvedimas“ – 1 000 €; Videniškių Šv. Lauryno parapijos projektui „Elektros montavimo darbai ir šventoriaus tvoros tvarkymas“ – 500 €; Gailiūnų sentikių religinės bendruomenės projektui „Gailiūnų sentikių religinės bendruomenės cerkvės 2016 m. remontas“ – 800 €.


Šv. Antano atlaidai

Kun. Pavelas Andžejevskis teikia
Komuniją vyriausiam atlaidų dalyviui –
96 metų Vladui Ruzui iš Katinų

Velykiai. Birželio 12-ąją Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje vyko Šv. Antano atlaidai. Nors dangus atrodė niūrokas, tačiau artėjant 11 valandai, vis daugėjo prie bažnyčios stojančių automobilių. Bažnyčioje tikinčiųjų buvo daug, nors aplinkiniai kaimai tuštėja. Tačiau atvyko ir gyvenantys tolokai, bet atmintyje išsaugoję gražuolės, iš akmenų sumūrytos ir prie Alantės upės stovinčios bažnyčios atvaizdus. Šv. Antano atlaidai – nuostabi vieta susitikti su buvusiais kaimynais, draugais ir pažįstamais.

Šv. Mišias aukojo Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios rektorius kun. mgr. Pavelas Andžejevskis. Pamoksle jis priminė, kad popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė gailestingumo metais. Gailestingumas nėra kažkoks užrašas, tai – gyvenimo būdas. To negalima išmokti, kaip negalima išmokti tikėti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija