2016 m. birželio 23 d.    
Nr. 25
(2193)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...



REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Gyvastingas
komunistinis raugas

Nepatogus klausimas

Seimo sprendimas
dėl Birželio sukilimo

Įamžins monsinjoro
Alfonso Svarinsko
atminimą

Seksualinių mažumų
paradai visuomenės
pritarimo nesulaukia

Tėvo diena

Įamžino dainininkę

44-oji Žemaitės
literatūrinė premija

Pasaulio turizmo
lyderių viešnagė
Ukmergėje

Chorinės muzikos
festivalis bažnyčioje

Parėmė religinių
bendruomenių
projektus

Šv. Antano atlaidai

Skulptūra
primena ir menininko
gyvenimą

Teisingumo ir gailestingumo saitai

Apie teisėsaugos „viršūnių“ susitikimą Vatikane su Popiežiumi

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus pasirašo
teisėsaugininkų susitikime priimtą
deklaraciją. Šalia jo – Popiežškosios
socialinių mokslų akademijos kancleris
vyskupas Marselas Sančesas Sorondas

Popiežiui Pranciškui socialiniame mokyme nuolat pabrėžiant, kad reikia ieškoti veiksmingų sprendimų kovoje su išsiplėtojusiu organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir ypač prekyba žmonėmis bei kitomis naujosios vergystės formomis, Vatikane buvo surengta Pasaulio teisėsaugos „viršūnių“ konferencija šiems klausimams aptarti. Popiežiškoji socialinių mokslų akademija, pastaraisiais metais nuosekliai dirbanti šia kryptimi ir jau surengusi keletą panašių kongresų, birželio 3–4 dienomis tam reikalui vėl buvo sukvietusi įvairių šalių aukšto lygio teisėjus, prokurorus, politikus ir socialinius ekspertus, tarp kurių buvo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. Galvojama, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 40 milijonų moderniosios vergystės (priverstinio darbo, prostitucijos, prekybos organais, vaikų išnaudojimo) aukų. Potencialas įtraukimui į nusikaltimų žmoniškumui tinklą, apimantį beveik visas šalis, yra šimtai milijonų visiško skurdo sąlygomis gyvenančių žmonių, beveik 200 milijonų pabėgėlių ir perkeltų asmenų, kurie dėl karinių konfliktų, terorizmo bei stichinių nelaimių prarado savo namus, darbą ir artimuosius. Tarptautinės mafijos ir įvairių organizuoto nusikalstamumo sindikatų pajamos iš šių nelaimingų žmonių išnaudojimo siekia 10 proc. bendrojo globalinio produkto ir kai kur netgi įtraukiamos į „nacionalinių pajamų“ statistiką. Žinant, kad ši nusikalstama veikla ne visada tiesiogiai susijusi su fizine agresija, todėl ją kriminalizuoti nėra paprasta, ypač  esant paplitusiam visuomenės abejingumui ir korupcijai, Vatikane vykusios konferencijos dalyviai su dideliu dėmesiu išklausė karštus Šventojo Tėvo paraginimus teisėsaugininkams, kad jie ryžtingai realizuotų savo misiją teisingumui, išgyvendindami tą visos visuomenės gyvenimą žalojantį blogį.


70 kunigystės metų jubiliejus

Arkivyskupas Gintaras Grušas,
kun. Antanas Dilys ir vyskupas
Arūnas Poniškaitis

Birželio 16-ąją, ketvirtadienį, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyko iškilmės – šios parapijos rezidentas kun. Antanas Dilys šventė kunigystės šventimų 70-mečio jubiliejų. Vyriausias Vilniaus arkivyskupijos kunigas, kuriam dabar 93-eji, yra dar žvalus, kasdien aukoja šv. Mišias. Šioje parapijoje jis tikinčiųjų mylimas už gailestingą nuodėmklausio tarnystę, tikėjimo liudijimą teikiant sakramentus ir gero ūpo nestokojančią širdį.

Kunigystės jubiliejaus šventė prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Jos metu lietuvių ir lenkų kalbomis buvo giedamos giesmės, už jubiliatą ir visus žmones kalbėtas Dievo gailestingumo vainikėlis. Šv. Mišių aukai vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo kun. Antanas Dilys, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir daugiau kaip 20 Vilniaus arkivyskupijos kunigų Prieš pat šv. Mišias vyskupas Arūnas pašventino jubiliejaus proga kunigui Antanui dovanotą stulą ir arnotą, kuriais jubiliatas buvo apvilktas prisimenant šventimų dieną.


Kantrybė – kertinė brandžios motyvacijos atrama

Kun. Vytenis Vaškelis

Viešpats yra mums kantrybės įsikūnijimas. Kai Jis visiškai paniekintas merdėjo prikaltas ant kryžiaus, iki pat dugno išgėrė kokčiausių pažeminimų ir žmonėms iki galo nesuvokiamų kančių taurę. Jis turėjo kantrybę, kurios pasaulis negali duoti. Kankinamas Jis rėmėsi nepalaužiamu tikėjimu: „Ši baisi kančia tikrai baigsis, ir aš, atidavęs savo dvasią Tėvui, būsiu visiškai išlaisvintas iš neregėto nežmoniškumo pančių; prabėgs dar valandėlė ir tada išmuš mano Prisikėlimo šlovės ir žmonijos laimės diena, skelbianti, kad nuo šiol žemę ir dangų jungia, tiesa, siauras, bet nesugriaunamas išganymo tiltas...“ Taigi Jėzus net kentėdamas į ateitį žvelgė per viltingos malonės prizmę. Jo motyvacija buvo nekintanti – dėl sielų išgelbėjimo Jis ryžosi atiduoti savo gyvybę, žinodamas, kad neišvengiamai bus atgalinis ryšys su Jo krauju atpirktaisiais... Tačiau kai kartais kantrybei trūksta esminio dėmens – malonės, ji esti trumparegiškai savitikslė ir nepajėgi asmenį apsaugoti, pavyzdžiui, nuo suicidinių polinkių. Šv. Teresės iš Lizju įspėjimas nepraranda aktualumo: „Prašau, nepalikite jokių nuodingų vaistų prie mirštančio ligonio. Aš stebiuosi, kad ne tiek daug yra netikinčiųjų, kurie pasirenka savižudybę. Jei neturėčiau tikėjimo ir meilės Dievui, nedelsčiau nė akimirkos – nusižudyčiau“.


Prasminga kelionė

Katedros aikštė pilna maldininkų

Nuo seno lietuviai buvo laikomi Dievo tauta. Tikėjimas žmogų ne tik įkvepia, suteikia dvasios stiprybės, daro jo gyvenimą daug prasmingesnį, todėl jis lengvai suvienija gausybę pačių įvairiausių žmonių. Šiemet popiežius Pranciškus yra paskelbęs Gailestingumo jubiliejų, kuris turėtų būti švenčiamas apmąstant Viešpaties žodžius: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). O kadangi iš Vilniaus į pasaulį išplito gailestingumo pamaldumas, todėl būtent čia ir vyko gegužės 6–8 dienomis Nacionalinis Gailestingumo kongresas. Nedažnai net ir sostinėje gali pamatyti daug tikėjimą išpažįstančių ir liudijančių. Tiek Katedros aikštė, tiek Vilnius tapo didžiuliais maldos namais po atviru dangumi.

Sostinės gatvėmis buvo nešamas visame pasaulyje garsus Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas 1934 metais (jį nutapė E. Kazimirovskis pagal šv. Faustinos regėjimus. Ji savo dienoraštyje rašo regėjusi paveiksle atgyjantį Jėzų, laiminantį miestą bei sutraukantį pančius).


Per Devintines – Pirmoji Komunija ir koncertas

Jaunieji lekėtiškiai su klebonu
kun. Audriumi Kurapka

Gegužės 29-osios  sekmadienį Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos tikintieji šventė ne tik Devintines, bet ir vaikų Pirmąją Komuniją. Klebonas kun. teol. lic. Audrius Kurapka aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą ir džiaugėsi, kad pirmą kartą Dievas atėjo į būrelio jaunųjų parapijiečių širdis. Malonu buvo ir vyresniems parapijiečiams matyti, kad kasmet priimančių Pirmąją Šv. Komuniją būrelis didėja, o dvasinguose ir patriotiniuose renginiuose būna vis daugiau jaunimo. Galbūt jis ateityje prisidės prie to, kad kasdienybėje matysime daugiau doros, aukštos moralės ir teisingumo. O pasibaigus apeigoms bažnyčioje, šventoriuje koncertavo Lekėčių saviveiklininkai, kuriems vadovauja Rasa Paužienė.

Zenonas RAKAUSKAS

Šakių rajonas
Autoriaus nuotraukos


„Tarytum medis Tu šioj žemėje esi“

Šventės dalyviai su klebonu
kun. Stanislovu Stankevičiumi
prie Alovės Švč. Trejybės bažnyčios.
Antroji iš dešinės – Teklė Džervienė

Birželio 5 dieną Alovės bažnyčios varpai sukvietė parapijiečius ir svečius pasimelsti ne tik už tėvelius, minint Tėvo dieną, bet ir už rašytojus, poetus, nes čia vyko šešioliktoji kasmetinė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alovės filialo organizuojama Poezijos šventė. Šv. Mišiose klebonas kun. Stanislovas Stankevičius minėjo, kad poetai ir rašytojai mums perteikia Dievo įkvėptą žodį, todėl yra gerbtini, nes tuo žodžiu sušildo mūsų širdis, sužadina jausmus. Jis paragino susirinkusiuosius po šv. Mišių neišsivaikščioti, o pasilikti šventoriuje vyksiančioje Poezijos šventėje. Glostoma šiltų saulės spindulių, šventę pradėjo renginio vedėja mokytoja Danutė Jakubavičienė. Susirinkusiuosius tėvelius eilėraštuku pasveikino mažoji Kamilė Rutkauskaitė. Alovės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Petkevičienė paskaitė mirusios Alovės metraštininke vadintos poetės Jadvygos Černiauskienės eiles. Ne vieną jaudinantį posmą pabėrė literatų klubo „Tėkmė“ poetai. Aloviškių širdis dzūkišku žodžiu apie susiedus sušildė Scholastika Kavaliauskienė, vaizdžiai savo gyvenimą su liepa sugretino Teklė Džervienė. Kandžiu, taikliu žodžiu mintis suvirpino Salomėja Kaknevičienė. Susimąstyti apie likimo kalvius vertė Antano Šarkelės eilės. Susirinkusieji susikaupę klausėsi Emilijos Krušinienės, Albino Rauličkio, Svetlanos Žadeikienės eilių. Medžių šakose plevenant vėjeliui, lyg paukštelio giesmė, pritariant gitarai, skambėjo dainuojamosios poezijos atlikėjos Dovilės Dimšaitės dainos. Bažnyčios kalnelį, šventorių ir papėdėje esantį miestelį praeities laikų dvasia užtvindė muzikologės Akvilės Vervečkaitės-Rubikienės autentiškas dainavimas. Ištrauką iš Just. Marcinkevičiaus dramos „Katedra“ paskaitė Danutė Vervečkienė. Šventės dalyvius skaitovės talentu nustebino skaitydama A. Šarkelės eiles renginio organizatorė, Alovės bibliotekos bibliotekininkė Birutė Jarusevičienė. Maloniai nuteikė ir Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus Aivaro Vyšniausko padėka visiems susirinkusiems ir išsakyti žodžiai, kad ši šventė turėtų tapti vienu iš pagrindinių kultūros renginių Alovėje, jam teikiant reikiamą finansavimą. Pabaigoje Alfonsas Vitkauskas padėkojo S. Kavaliauskienei už pagalbą rengiant knygą „Kur sruvena Vidupis“, įteikė padėkas savo eiles skaičiusiems poetams, kurių rankas šildė organizatorių įteiktos baltų ramunių saulutės. Dėkojame klebonui kun. S. Stankevičiui, B. Jarusevičienei, mokytojams, mokiniams, visems susirinkusiems į Dievo pastogę, taip galima pavadinti ten tvyrojusią aurą.


500 metų jubiliejus

Prie paminklo „Žaiginiui 500“

Žaiginys. Birželio 12 dieną žaiginiškiai šventė 500 metų miestelio vardo paminėjimo jubiliejų. Visą dieną vykusi šventė prasidėjo šv. Mišiomis už kraštiečius Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Jas aukojo kun. Julius Sasnauskas OFM, koncelebravo kun. Gintaras Blužas OFS. Iš bažnyčios gausi margaspalvė eisena patraukė prie akmens, skirto miestelio jubiliejui įamžinti. Miestelio šimtmečius bylojantį paminklą atidengė vyriausieji Žaiginio gyventojai. Kunigams jį pašventinus, istorinėmis žiniomis apie Žaiginį pasidalijo kraštotyrininkas Jonas Brigys, kuris senuosiuose dokumentuose būtent ir „atkapstė“, jog Žaiginio vardas pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1516 metais. Vėliau šventė persikėlė prie mokyklos-daugiafunkcio centro stadiono lauko scenos. Čia vyko šventinė programa: įspūdingą spektaklį suvaidino Klaipėdos Pilies teatras, sveikinimo žodžius tarė garbūs svečiai, kraštiečiai, rajono ir šalies politikai, pasirodė meno kolektyvai. Šventinių pramogų ir įdomybių netrūko: žmonės vaišinosi žuviene, kas norėjo, galėjo nusikaldinti miestelio jubiliejų įprasminančią monetą, aplankyti dailės ir technologijų mokytojos Rasos Rabačiauskienės bei jos mamos Rimos Kleivienės tapybos darbų parodą ar atgaivinti prisiminimus apžiūrinėdami miestelio istoriją įamžinusių fotografijų ekspoziciją. Šventės dalyviams koncertavo saviveiklininkų kolektyvai, giliaprasmėmis dainomis graudino Raseinių bardai, šventinę nuotaiką palaikė grupė „16 Hz“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija