Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Laisvės paukščio skrydis

Prisimenant Sedos kautynių dalyvį, karį savanorį Aleksandrą Vytautą Niūniavą

Aleksandras Niūniava 1941 metais

Okupacija lėmė daugelio paprastų žmonių likimą. Lietuvos piliečiai kovojo už laisvę, buvo tremiami, įkalinami, žudomi. Atsidūrus tarp dviejų okupacinių režimų – vokiškojo nacizmo ir rusiškojo bolševizmo, – jiems dažnai tekdavo spręsti, kaip nepasiduoti okupantams, kaip išlaikyti ištikimybę tėvynei, kaip įnešti indėlį į tautos laisvę. Tai rodo ir paprasto lietuvio iš Žemaitijos Aleksandro Vytauto Niūniavos likimas. Kartu tai – ir plačios jo giminės, ir Žemaitijos kaimo žmonių likimų istorijos vingiai tiek prieškario nepriklausomybės kovose, tiek vokiečių ir pirmaisiais sovietų okupacijos metais.

Jovita Niūniavaitė-Lesienė

Jis gyveno permainingu, pavojingu laikotarpiu, kai Tėvynė nebuvo tik tuščias žodis. Reikėjo įsipareigoti ją ginti, aukotis dėl jos ir kentėti...

Nelietuviai – Lietuvai

Vokiečių leidėjus sudominti lietuvių literatūra nelengva

Aistė Masionytė

Vilniuje gyvenantis lietuvių literatūros į vokiečių kalbą vertėjas šveicaras Markus Roduneris

Vilniuje gyvenantis šveicaras Markus Roduneris yra tikriausias lietuvių literatūros darbuotojas. Šiuo metu į vokiečių kalbą jis verčia Jurgio Kunčino „Tūlą“, Alvydo Šlepiko „Lietaus dievą“, tuo pat metu aktyviai dalyvauja jau išverstų kūrinių pristatymuose tarptautinėse knygų mugėse.

Šveicaras Lietuvoje gyvena daugiau nei 20 metų

Kalbininkas ir vertėjas Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 20 metų. Ryšys su mūsų šalimi užsimezgė tuomet, kai, besimokant Berno universitete, tarp kitų dalykų teko studijuoti ir lietuvių kalbą. M. Roduneris norėjo pažinti ją išsamiau, tad 1991 metais atvyko į Vilniaus universitete rengiamus lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. „Čia kažkaip patiko ir užsilikau“, – prisiminė pašnekovas, Lietuvoje sukūręs šeimą.

Nelietuviai – Lietuvai

Literatūrinis dialogas

Iš kairės: vengrų poetas ir vertėjas Aronas Gaalas, laikraščio „XXI amžius“ darbuotoja Laimutė Debesiūnienė, poetai, „Poezijos pavasario“ festivalio laureatai Gintaras Patackas ir Tautvyda Marcinkevičiūtė, poetė, filologijos mokslų daktarė, poezijos festivalio „Pokrova“ įkūrėja ir direktorė Elena Suodienė ir fizikas Alfredas Gedžius

Pernai gegužės 23 dieną prasidėjo vengrų poeto Arono Gaalo (Ćron Gaćl) draugystė su Lietuva (taigi sukaks metai), o vėliau Vengrijos literatūros žurnale „Szozat“ („Šauksmas“, tiražas – 65000 egz.) publikuoti Arono Gaalo išversti į vengrų kalbą Salomėjos Nėries, Vytauto Mačernio, Janinos Degutytės eilėraščiai. 2015 m. spalio 18 d. Kaune įvyko Trečiasis tarptautinis dvasinės poezijos festivalis „Pokrova“ (Švč. Mergelės Marijos užtarytojos šventė), kuriame dalyvavo vengrų poetas A. Gaalas. Spalio 19-ąją Vilniuje vyko literatūros vakaras, kuriame surengtas pokalbis su festivalio svečiu – vengrų poetu, vertėju, eseistu, daugybės literatūrinių premijų laureatu Aronu Gaalu. Pokalbį vedė ir iš rusų kalbos vertė Laimutė Debesiūnienė.

Pirmiausia paprašysiu prisistatyti, papasakoti apie save.