2016 m. liepos 8 d.    
Nr. 27
(2195)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...



REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Kapelionus turės
visos statutinės vidaus
reikalų įstaigos

Prezidentė
grąžino Pagalbinio
apvaisinimo įstatymą

Laisvės
paukščio skrydis

Vokiečių leidėjus
sudominti lietuvių
literatūra nelengva

Literatūrinis dialogas

„Te angelas saugo
jų atmintį tylią“

Katalikų ir Armėnų Bažnyčių bendrystė

Apie popiežiaus Pranciškaus ir katalikoso Garegino II deklaraciją

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas ir Armėnų Bažnyčios
katolikosas laisto jų pasodintą medelį

Simboliška ir prasminga, kad popiežius Pranciškus, kuris savojoje pastoracijoje nuolat pabrėžia prioritetą kenčiančioms periferijoms, apsilankymus buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje pradėjo ne nuo Rusijos ar Baltijos regiono, ne nuo daug rūpesčių visiems keliančios Ukrainos, bet nuo tolimojo konfliktinio Kaukazo, atlikdamas pirmąjį vizitą į Armėniją. Kitos kaimyninės Kaukazo šalys Azerbaidžanas ir Gruzija jo bus aplankytos vėliau, šį rudenį. Birželio 24–26 dienomis Šventasis Tėvas lankėsi ne tokioje jau „periferijoje“, bet pirmojoje pasaulio krikščioniškoje valstybėje, šiemet mininčioje jau 1715-ąsias (!) tautos krikšto metines.

Tikėjimas istorijos patirtyje

Kiekvienam armėnui krikščioniškasis tikėjimas, ypač priklausymas senajai Armėnų Apaštalinei Bažnyčiai, yra tapęs svarbiausiu tautinės tapatybės bruožu, palaikiusiu religinį ir naconalinį gyvenimą per visus sunkius istorijos laikmečius, įskaitant XX amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje patirtas genocido kančias. Krikščioniškasis tikėjimas kartu su branginamomis tautinėmis tradicijomis ir dabar palaiko po visą pasaulį išsibarsčiusios armėnų diasporos bendrystę. Pačioje Armėnijoje, turinčioje 29 800 kvadratinių kilometrų plotą (maždaug pusė Lietuvos), yra apie 3 milijonai gyventojų, kurių dauguma (90 proc.) priklauso Apaštalinei Bažnyčiai, o 9 proc. yra katalikai. Kitose pasaulio dalyse (ypač Rusijoje, Europoje, JAV, Artimuosiuose Rytuose) gyvena dar daugiau kaip 10 milijonų armėnų, kurių religinė sudėtis panaši. Tarp Katalikų Bažnyčios ir Armėnų Apaštalinės Bažnyčios dabar ekumeniniai santykiai yra geri. Tai patvirtino ir birželio 26 dieną sostinėje Jerevane popiežiaus Pranciškaus ir katalikosu vadinamo armėnų vyriausio patriarcho Garegino II (Karekin II) pasirašyta bendroji deklaracija. Tai – svarbus tarptautinis ekumeninis dokumentas, reikšmingas ne tik abiejų Bažnyčių santykių, bet ir bendrai sudėtingos krikščionių padėties pasaulyje, ypač Artimuosiuose Rytuose, vertinimui, todėl jį verta išsamiau aptarti. Pirmiausia, Šventasis Tėvas ir armėnų katolikosas, patvirtinę nuolat stiprėjantį artumą meilėje ir tikėjime tarp Armėnų Apaštalinės Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios, pabrėžia jų susitikimą biblinėje Ararato šalyje. Tai – nuoroda į pagrindinį Armėnijos simbolį – Ararato kalną, dabar priklausantį Turkijai, kurios teritorijoje liko istoriniai ir etniniai armėnų regionai, turkų osmanų „išvalyti“ Pirmojo pasaulinio karo kovose.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Koplyčios 200 metų jubiliejus su nuncijumi

Apaštalinis nuncijus, vyskupas,
kunigai ir grupė Metelių parapijiečių

KRYŽIAI. Birželio 26-ąją buvo švenčiami Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai. Kartu paminėtas pirmosios koplyčios Kryžiuose pastatymo 200 metų jubiliejus ir Vilkaviškio vyskupijos įkūrimo 90-metis. Prieš 200 metų, 1816 m. gegužės 25 d., Metelių klebono Igno Žibanavičiaus pastatytoje Kryžių koplyčioje Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis aukojo pirmąsias šv. Mišias. Popiežius Leonas XII suteikė atlaidus trims Sekminių dienoms, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventei, o vyskupas Marciejevskis – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės dienai. Žmogaus atmintyje 200 metų – daug, pasaulio istorijos lobynuose – tik mirksnis, o Dievo Žodyje – amžinybė.

Šiais metais diecezinėje Kryžių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, šventovėje vykusi iškilmė pažymėta irgi išskirtiniais įvykiais. Į šventę atvyko apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana) ir vadovaudamas jubiliejinei iškilmei, šv. Mišias aukojo lietuvių kalba. Koncelebravo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, generalvikaras, mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius, svečiai kunigai. Prieš Mišių liturgiją senojoje koplyčios vietoje kartu su piligrimais specialiomis maldomis, skirtomis Švč. Mergelei Marijai, meldėsi vyskupijos kapitulos pirmininkas, Aleksoto parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius. Jis papasakojo ir legendinę šventovės istoriją.


Šaldyti embrionus – žudyti žmones?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai kalbame apie ilgai svarstomą įstatymą dėl Pagalbinio apvaisinimo, tiesiogiai susijusio su bejėgio žmogaus – embriono – išsaugojimu, pirmiausia remiamės šiuolaikinio mokslo faktais, aiškiai liudijančiais, kad net mažiausiame žmogaus egzistencijos pavidale „spurda“ Aukščiausiojo sukurtas gyvybės pradmuo.

Verta prisiminti, kad moksliškai pagrįsti faktai liudija, jog iš vienintelės apvaisintos ląstelės – kiaušialąstės – išauga visas organizmas. Šios 46 kiaušialąstės chromosomos (23 moters ir 23 vyro) sudaro nepakartojamą pirmąjį pilnos naujojo individo genetinės struktūros variantą, kuriame yra viso kūno vystymosi instrukcijos. Kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai susidūręs su embriogeneze – gemalo vystymosi procesu. Visi mes esame įveikę audinių ir organų formavimąsi. Jau pirmoje užsimezgusio vaisiaus ląstelėje yra visas genų rinkinys, turintis informaciją apie būsimą žmogaus kūną, jo sugebėjimus bei sveikatą.


Mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse

Žemaičių Kalvarija – ne vien atlaidų sostinė

Juozas DAPŠAUSKAS

Viename iš renginių prie Žemaičių
Kalvarijos Bazilikos

Iki liepos 12 dienos Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje vyks Didieji atlaidai. Tačiau šiais metais Žemaičių Kalvarija paskelbta ir viena iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Pirmoji mažoji kultūros sostinė 2015 metais buvo Naisiai, šiais metais jų skirtinguose Lietuvos regionuose yra dešimt.

Ištakos ir dabartis

Žemaičių Kalvarija (iki 1637 metų vadinta Gardais) – mažas miestelis Plungės rajone, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Varduvos upės, įtekančios į Ventą. Tai – viena garsiausių Žemaitijos vietovių ir viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Šioje istorinėje gyvenvietėje (pirmą kartą istorijos šaltiniuose ji paminėta 1253 metais), įsikūrusioje ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis, joje gausu pažintinių, gamtinių kultūros paveldo objektų.


Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Grupė tikybos mokytojų
ir katechetų dienos maldininkų
Margaritos Petrauskaitės nuotrauka

Atlaidų išvakarėse – kelionė iš Panų kalno

Didieji Žemaičių Kalvarijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, atlaidai, kurie tęsis dvylika dienų, šiemet prasidėjo liepos 1-ąją. Netoli Žemaičių Kalvarijos Šventovės esančiame Panų kalne 16 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo nemažas būrys piligrimų, ypač Marijos legiono narių, iš visos Telšių vyskupijos. Po šv. Mišių piligrimai maldingoje kelionėje patraukė link Žemaičių Kalvarijos Bazilikos. Čia 19 val. vyko iškilmingi Mišparai. Jiems vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kartu meldėsi Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos kanauninkų kapitulos kanauninkai, kunigai, diakonai, klierikai. Mišparus giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos grigališkojo choralo grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio. Pamaldų pradžioje visus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas, o homiliją pasakė vyskupas svečias Kaišiadorių vyskupas. Jis nuodugniai komentavo tą vakarą perskaitytą Evangelijos tekstą apie dvylikametį Jėzų, jo kelionę į Šventyklą bei pasilikimą joje. Vyskupas priminė Jėzaus žodžius, jog jam reikia būti Tėvo reikaluose. Šito reikia kiekvienam žmogui, šitas uždavinys turėtų būti svarbiausias krikščioniui – nuolat būti dangiškojo Tėvo reikaluose. Vysk. J. Ivanauskas drąsino piligrimus ieškoti Jėzaus Bažnyčioje, bendruomenėse, Dievo namuose ir būti susirūpinusiu dėl galimybės klausytis ir jo klausti apie savo gyvenimą. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, anot Kaišiadorių vyskupijos ganytojo, yra malonės metas ieškant Jėzaus ir šioje šventovėje jį surandant. Baigdamas homiliją vyskupas palinkėjo to siekti, ir tokia dvasia ne tik atlaidus švęsti, bet ir kasdienybėje gyventi.


Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Bažnyčios konsekracijos minėjime – Sutvirtinimo sakramento ir bažnytinių chorų šventė

Kai vargonų gausme kasdienybės šešėliai pradingsta,
Žvakių liepsnos sušildo akis ir priblėsusią viltį veiduos.
Tyli negandos, skausmas nurimsta,
Tu širdim priglundi prie giesmės ir maldos... 

Mons. Vytautas Grigaravičius
ir kun. Remigijus Kavaliauskas

ZARASAI. Birželio 18–19 dienomis prasmingai paminėtos Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios konsekracijos 110-osios metinės.

Birželio 18-ąją, šeštadienį, Sutvirtinimo sakramentą 43 Zarasų jaunuoliams suteikė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis kvietė jaunimą savo gyvenimą sieti su malda. Šv. Mišias drauge koncelebravo generalvikaras kun. teol. lic. Eugenijus Styra. Sutvirtinimo sakramentui pasirengti jaunuoliams padėjusios mokytojos Nijolė Ragauskienė ir Danguolė Stukienė linkėjo auginti savo tikėjimą.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Šv. Dominyko bažnyčiai – 340 metų

Po šv. Mišių koncertuoja Vilniaus
Arkikatedros choras ir pučiamųjų
orkestras iš Panevėžio „Aukštyn“

PALĖVENĖ. Titulinių Šv. Jono Krikštytojo atlaidų metu parapijiečiai ir svečiai šventė bažnyčios 340 metų sukaktį. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, giedojo Vilniaus Arkikatedros choras (vadovė – Violeta Savickaitė-Pociūnienė). Bažnyčioje veikė fotografijų paroda „Akimirkos laiko nuotraukose“ (parodos autorė – Aldona Ramanauskienė), skirta Palėvenės bažnyčios 340 metų sukakčiai. Fotografijose užfiksuoti bažnyčios vaizdai įvairiais metų laikais. Po parodos atidarymo Panevėžio dramos teatro aktorius Valerijus Jevsejevas skaitė kun. Nerijaus Pipiro kūrybą, koncertavo mišrus Kupiškio kultūros centro choras „Cantus Vita“ (vadovas – Marijanas Remeikis). Po šv. Mišių bažnyčioje koncertavo Vilniaus Arkikatedros choras (vadovė – Violėta Savickaitė-Pociūnienė) ir pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Aukštyn“ (vadovas – Remigijus Vilys).


Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Šv. Antano atlaiduose – bendrystės sodas

„Džiugučių“ programa

RATNYČIA. Birželio 19 dieną, sekmadienį, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje vyko Šv. Antano atlaidai. Juos vedė Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų  parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis. Sumos šv. Mišiose kunigas homiliją pradėjo įdomiu pasakojimu apie šventąjį, kuris, patekęs į dangų, buvo vainikuotas auksiniu vainiku. Tik jis nebuvo papuoštas brangakmeniais kaip kitų šventųjų. Paklausęs angelo, jis gavęs atsakymą, jog brangakmeniai – šventųjų ašaros, pralietos žemėje. Keliauninkas nepraliejęs ašarų, tik už viską dėkojęs Dievui. Visi Dievo dovanoti vainikai danguje yra nuopelnas už žmogaus atliktus darbams žemėje. Aiškindamas sekmadienio Evangeliją (Lk 9, 18–24), dvasininkas klausęs tikinčiųjų, kuo jie šiandien laikantys Jėzų – nauju Eliju, politiku, burtininku, ar guodėju. Vis dėlto Jėzus atėjo numirti dėl kiekvieno iš mūsų. O Marijos Magdalietės pralietos ašaros yra Mesijo išpažinimo ašaros. Priminęs popiežiaus Pranciškaus palyginimą, jog „ašaros – malonės ženklas“, kunigas sakė, kad kiekvienas žmogus, gali išreikšti savo emocijas ašaromis... Dideli dalykai, reikalaujantys daug skausmo, ašarų, kančios, tampa vertingais... Pamokslininkas ragino išsižadėti savęs, savo nuodėmių, tuščių kalbų, puikybės, sekti Kristumi, degti meile Dievui ir artimui. To moko ir šv. Antanas. Jis savo pamokymais ir asmeniniu gyvenimo pavyzdžiu į tikėjimą Dievu yra atvertęs daug žmonių.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

500 metų jubiliejus

Svečiai prie skulptoriaus Juozo
Videikos išdrožtos angelo skulptūros

KAPČIAMIESTIS. Birželio 18-ąją miestelis šventė 500 metų sukaktį. Jos nesutrukdė nei išvakarėse parūžusi audra. Konferenciją „Gimtinės istorijos“ Emilijos Pliaterytės muziejuje teko pradėti neapšviestoje salėje. Prisimintos reikšmingos Kapčiamiesčiui datos ir įvykiai, iškilūs šio krašto žmonės. Pranešėjai prisiminė miestelio pradžią, kuomet karalius Žygimantas Senasis 1516 metais savo raštininkui V. Kapočiui dovanojo žemės sklypą ir sodybą, esančią tarp Niedos ir Baltosios Ančios upių, kur vėliau ir kūrėsi Kapčiamiestis. Pranešimą „Mūsų krašto istorinė raida“ skaitė Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės mokyklos mokytojas Č. Subačius, apie Kapčiamiesčio seniūnijos miškus, kurių plotai driekiasi per 27 tūkst. hektarų, pranešimą perskaitė miškininkas V. Stacevičius, apie Kapčiamiesčio krašto mokytojus kalbėjo poetas, kapčiamiestietis J. Žitkauskas. Pranešimą „Lietuviškos muzikos kūrėjas iš Kapčiamiesčio“ apie vieną iškiliausių šio krašto žmonių, kompozitorių Česlovą Sasnauską skaitė prof. Vytautas Landsbergis. Ištraukas iš Juditos Vaičiūnaitės poemos apie Emiliją Pliaterytę skaitė Šiaulių dramos teatro aktorius, kilęs iš Kapčiamiesčio, Juozas Žibūda.


Kauno vyskupijoje

Kauno I dekanate

Parapijos bendruomenė arkivyskupijos gimtadienio iškilmėje

Kristaus Prisikėlimo parapijos
bendruomenės nariai prie Kauno
Arkikatedros Bazilikos

Žaliakalnis. Birželio 24 dieną, 9.30 val., švenčiant Jono Krikštytojo Gimimą ir Kauno arkivyskupijos 90 metų jubiliejų, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos bendruomenės nariai, atsiliepdami į Kauno arkivyskupijos arkivyskupo Liongino Virbalo raginimą šiais Gailestingumo metais atlikti piligriminę kelionę ir eiti pro Gailestingumo duris, rinkosi prie Kristaus Prisikėlimo Bazilikos į piligriminę eiseną Kauno Arkikatedros Bazilikos link. Klebonas mons. Vytautas Grigaravičius eisenoje kvietė melstis už Lietuvos atsivertimą, Kauno arkivyskupiją, parapiją bei savo asmeninėmis intencijomis. Eisenos metu piligrimai meldėsi rožinio malda. Nors buvo labai karšta, šioje eisenoje dalyvavo apie 50 piligrimų.

11 val. Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas SJ, augziliaras Kęstutis Kėvalas ir Kauno arkivyskupijoje tarnaujantys kunigai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija