2016 m. liepos 8 d.    
Nr. 27
(2195)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Šv. Antano atlaiduose – bendrystės sodas

„Džiugučių“ programa

RATNYČIA. Birželio 19 dieną, sekmadienį, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje vyko Šv. Antano atlaidai. Juos vedė Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų  parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis. Sumos šv. Mišiose kunigas homiliją pradėjo įdomiu pasakojimu apie šventąjį, kuris, patekęs į dangų, buvo vainikuotas auksiniu vainiku. Tik jis nebuvo papuoštas brangakmeniais kaip kitų šventųjų. Paklausęs angelo, jis gavęs atsakymą, jog brangakmeniai – šventųjų ašaros, pralietos žemėje. Keliauninkas nepraliejęs ašarų, tik už viską dėkojęs Dievui. Visi Dievo dovanoti vainikai danguje yra nuopelnas už žmogaus atliktus darbams žemėje. Aiškindamas sekmadienio Evangeliją (Lk 9, 18–24), dvasininkas klausęs tikinčiųjų, kuo jie šiandien laikantys Jėzų – nauju Eliju, politiku, burtininku, ar guodėju. Vis dėlto Jėzus atėjo numirti dėl kiekvieno iš mūsų. O Marijos Magdalietės pralietos ašaros yra Mesijo išpažinimo ašaros. Priminęs popiežiaus Pranciškaus palyginimą, jog „ašaros – malonės ženklas“, kunigas sakė, kad kiekvienas žmogus, gali išreikšti savo emocijas ašaromis... Dideli dalykai, reikalaujantys daug skausmo, ašarų, kančios, tampa vertingais... Pamokslininkas ragino išsižadėti savęs, savo nuodėmių, tuščių kalbų, puikybės, sekti Kristumi, degti meile Dievui ir artimui. To moko ir šv. Antanas. Jis savo pamokymais ir asmeniniu gyvenimo pavyzdžiu į tikėjimą Dievu yra atvertęs daug žmonių.

Šv. Mišių pabaigoje vyko Švč. Sakramento garbinimo procesija. Jos pabaigoje sukalbėta Švč. Jėzaus Širdies litanija ir pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai akto malda. Po to parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas atliko malonią misiją. Jis ilgamečiams bažnyčios tarnautojams, paskyrusiems savo gyvenimą Dievui ir artimui, – Dalei Valentukevičienei ir Antanui Viščiniui – įteikė Šventojo Tėvo Pranciškaus palaiminimus. Liturgijoje skambias giesmes siuntė į dangų Sumos choras, kuriam vadovauja Zigmas Ūksas. Šventovę ir ypač Šv. Antano altorių išpuošė ses. Tatjana Lazarenko.

Po atlaidų liturginių apeigų vaikų dienos centriukas „Džiugučiai“ pakvietė į renginį, skirtą Šeimos šventei. Vaikai padovanojo spektaklį „Žydrasis obuolys“ (pagal Janiną Degutytę). Buvo džiugu žiūrėti, kaip jie nuoširdžiai stengėsi vaidinti. Jaudinančiai atrodė scena, kai visų atstumtas „žydrasis obuolys“ su meile buvo priimtas šlavėjo anūkėlės ir suskambėjo jo džiaugsmo varpeliai... Po vaidinimo vyko sporto varžybos. Įvairiose rungtyse varžėsi mišrios vaikų ir tėvelių komandos. Joms pasibaigus, visi kartu smaguriavo atsineštomis vaišėmis, dalijosi džiaugsmu, aptarė rūpesčius. Gražus šeimų bendrystės sodas suskambo žydrojo obuolio džiaugsmo varpeliais ir kartojo dienos atliepiamosios psalmės žodžius: „O Dieve, – tik tu mano Dievas, nuoširdžiai tavęs ieškau“ (Ps 62, 2).

Alvyra Grėbliūnienė

Nuotrauka iš „Džiugučių“ archyvo

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija