Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Oazė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Katalikų ir Armėnų Bažnyčių bendrystė

Apie popiežiaus Pranciškaus ir katalikoso Garegino II deklaraciją

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas ir Armėnų Bažnyčios katolikosas laisto jų pasodintą medelį

Simboliška ir prasminga, kad popiežius Pranciškus, kuris savojoje pastoracijoje nuolat pabrėžia prioritetą kenčiančioms periferijoms, apsilankymus buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje pradėjo ne nuo Rusijos ar Baltijos regiono, ne nuo daug rūpesčių visiems keliančios Ukrainos, bet nuo tolimojo konfliktinio Kaukazo, atlikdamas pirmąjį vizitą į Armėniją. Kitos kaimyninės Kaukazo šalys Azerbaidžanas ir Gruzija jo bus aplankytos vėliau, šį rudenį. Birželio 24–26 dienomis Šventasis Tėvas lankėsi ne tokioje jau „periferijoje“, bet pirmojoje pasaulio krikščioniškoje valstybėje, šiemet mininčioje jau 1715-ąsias (!) tautos krikšto metines.

Tikėjimas istorijos patirtyje

Kiekvienam armėnui krikščioniškasis tikėjimas, ypač priklausymas senajai Armėnų Apaštalinei Bažnyčiai, yra tapęs svarbiausiu tautinės tapatybės bruožu, palaikiusiu religinį ir naconalinį gyvenimą per visus sunkius istorijos laikmečius, įskaitant XX amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje patirtas genocido kančias. Krikščioniškasis tikėjimas kartu su branginamomis tautinėmis tradicijomis ir dabar palaiko po visą pasaulį išsibarsčiusios armėnų diasporos bendrystę. Pačioje Armėnijoje, turinčioje 29 800 kvadratinių kilometrų plotą (maždaug pusė Lietuvos), yra apie 3 milijonai gyventojų, kurių dauguma (90 proc.) priklauso Apaštalinei Bažnyčiai, o 9 proc. yra katalikai. Kitose pasaulio dalyse (ypač Rusijoje, Europoje, JAV, Artimuosiuose Rytuose) gyvena dar daugiau kaip 10 milijonų armėnų, kurių religinė sudėtis panaši. Tarp Katalikų Bažnyčios ir Armėnų Apaštalinės Bažnyčios dabar ekumeniniai santykiai yra geri. Tai patvirtino ir birželio 26 dieną sostinėje Jerevane popiežiaus Pranciškaus ir katalikosu vadinamo armėnų vyriausio patriarcho Garegino II (Karekin II) pasirašyta bendroji deklaracija. Tai – svarbus tarptautinis ekumeninis dokumentas, reikšmingas ne tik abiejų Bažnyčių santykių, bet ir bendrai sudėtingos krikščionių padėties pasaulyje, ypač Artimuosiuose Rytuose, vertinimui, todėl jį verta išsamiau aptarti. Pirmiausia, Šventasis Tėvas ir armėnų katolikosas, patvirtinę nuolat stiprėjantį artumą meilėje ir tikėjime tarp Armėnų Apaštalinės Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios, pabrėžia jų susitikimą biblinėje Ararato šalyje. Tai – nuoroda į pagrindinį Armėnijos simbolį – Ararato kalną, dabar priklausantį Turkijai, kurios teritorijoje liko istoriniai ir etniniai armėnų regionai, turkų osmanų „išvalyti“ Pirmojo pasaulinio karo kovose.

Šaldyti embrionus – žudyti žmones?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai kalbame apie ilgai svarstomą įstatymą dėl Pagalbinio apvaisinimo, tiesiogiai susijusio su bejėgio žmogaus – embriono – išsaugojimu, pirmiausia remiamės šiuolaikinio mokslo faktais, aiškiai liudijančiais, kad net mažiausiame žmogaus egzistencijos pavidale „spurda“ Aukščiausiojo sukurtas gyvybės pradmuo.

Verta prisiminti, kad moksliškai pagrįsti faktai liudija, jog iš vienintelės apvaisintos ląstelės – kiaušialąstės – išauga visas organizmas. Šios 46 kiaušialąstės chromosomos (23 moters ir 23 vyro) sudaro nepakartojamą pirmąjį pilnos naujojo individo genetinės struktūros variantą, kuriame yra viso kūno vystymosi instrukcijos. Kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai susidūręs su embriogeneze – gemalo vystymosi procesu. Visi mes esame įveikę audinių ir organų formavimąsi. Jau pirmoje užsimezgusio vaisiaus ląstelėje yra visas genų rinkinys, turintis informaciją apie būsimą žmogaus kūną, jo sugebėjimus bei sveikatą.