Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Šventumo įsikūnijimas

Popiežiaus emerito Benedikto XVI kunigystės sukakties minėjimas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina popiežių emeritą Benediktą XVI su kunigystės 65-osiomis metinėmis

Daug gražių ir prasmingų minčių apie sakramentinę kunigystę buvo išsakyta Vatikane, minint 65-ąsias popiežiaus emerito Benedikto XVI kunigiškos tarnystės metines. Apaštališkųjų rūmų  Klemenso salėje birželio 28 dieną vykęs iškilmingas renginys buvo gana kuklus, dalyvaujant popiežiui Pranciškui ir apie pusantro šimto asmenų, tarp kurių buvo maždaug 30 kardinolų, daugiausia Romos kurijos, ir kitų bažnytinių institucijų vadovų ir darbuotojų. Tai buvo precedento neturintis įvykis, nes juk pirmą kartą Bažnyčios istorijoje Popiežius viešai pagerbė dar gyvenantį savo pirmtaką, švenčiantį garbingą sukaktį. Jau 89 metų sulaukusį Popiežių emeritą pasveikino Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Gerhardas Miuleris (Gerhard Müller) ir Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas (Angelo Sodano), kurie yra jo paskirtieji įpėdiniai tose pareigose, nes iki išrinkimo 2005 metų konklavoje į apaštalo šv. Petro sostą popiežius Benediktas XVI, tuo metu kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris (Joseph Ratzinger) dar su šventojo Jono Pauliaus II paskyrimu vadovavo Tikėjimo mokslo kongregacijai ir kardinolų kolegijai. Jo dabartiniame kunigystės sukakties minėjime dalyvavo ir trejais metais vyresnis brolis prelatas Georgas Ratcingeris, kuris kunigu įšventintas tą pačią 1951 m. birželio 29 d.

Tikrasis nuolankumas – neabejotina vertybė

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnus visatos mastu ir įsikūnijimo metu tapo tarsi nematoma molekule – žmogumi, kad mes taptume tikrais žmonėmis – Jo didingo kilnumo švyturėliais. Tai nėra perdėtas vertinimas, nes Jis dėl mūsų tapo tarnu, kad mes Jame galėtume apsisiausti mylimųjų Jo karalystės vaikų malone žėrinčiu apsiaustu. Viešpaties nuolankumo viršūnė yra nusižeminimo „sostas“ ant kryžiaus. Tačiau kasdienybėje daug žmonių savo gyvenimo būdo veidą dažnai pridengia surogatinio nuolankumo kaukėmis.

Antai pavaldinys, bijodamas netekti patinkančio darbo, perdėtai jam stengiasi įtikti ir savaip keliaklupsčiauja prieš savo valdininką, o šis savo kito darbuotojo atžvilgiu kartais esti nenuoširdžiai saldžiabalsis, veidmainiškai nuolankus, nes nenori jam mokėti teisėto atlyginimo. Pavyzdžiui, netikėtai susiklosčiusi situacija reikalauja sprendimo: mano pažįstamą kaimynas kitų akivaizdoje piktai kaltina nebūtais dalykais. Išdrįsdamas tarti tiesos žodį, galėčiau jį apginti ir sumažinti jo širdyje atsivėrusią nuoskaudos žaizdą, bet nepateisinamai nuolankiai tyliu, nes bijau, kad „išsišokęs“ pats galiu nukentėti... Skaudu kalbėti apie netikro nuolankumo teatre „dirbančius“ artistus, veidmainiškai atliekančius vaidmenis realiame gyvenime...