Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Atsispirti sekuliarizmo iššūkiams

Apie popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Lenkijos vyskupų konferencijos nariais

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus eidamas su Krokuvos arkivyskupu kardinolu Stanislavu Dzivišu sveikina tikinčiuosius

Pratęsiant praėjusį penktadienį pradėtą popiežiaus Pranciškaus vizito Lenkijoje apžvalgą, verta išsamiau aptarti jo pokalbį su tos šalies Bažnyčios hierarchais apie svarbias pastoracijos problemas. Nors kelionės programoje iš pradžių buvo numatyta Šventojo Tėvo kalba Lenkijos vyskupams liepos 27 dieną vykusiame susitikime Krokuvos katedroje, tačiau vėliau jis tai daryti atsisakė ir tiesiog atsakinėjo į ganytojams rūpimus klausimus. Broliško dialogo dvasia vykusio pokalbio metu ypač buvo akcentuojami naujosios evangelizacijos ir sielovados uždaviniai dabar Europoje vykstant nukrikščionėjimui ir progresuojant sekuliarizacijai. Šventasis Tėvas akcentavo Viešpaties tarnų – vyskupų, kunigų, vienuolių ir pastoracijoje dirbančių pasauliečių – artumo Dievo žmonėms poreikį. Buvo pabrėžtas atnaujintos tradicinės parapijų struktūros nepakeičiamumas bažnytinio gyvenimo vystymui. Žinoma, buvo kalbėta apie migraciją ir pabėgėlių priėmimą, pabrėžta krikščioniško dosnumo svarba.

Aktyvus bažnytinis gyvenimas

Popiežiaus Pranciškaus apaštalinės kelionės į Lenkiją išvakarėse Vatikane buvo paskelbti tikrai įspūdingi Katalikų Bažnyčios toje šalyje statistiniai duomenys. Iš Lenkijos 37,5 milijonų gyventojų 36,6 milijonai (97,6 proc.) yra katalikai. Šalyje veikia 45 arkivyskupijos ir vyskupijos su 10379 parapijų ir 786 kitais pastoraciniais centrais. Sielovadoje darbuojasi 156 arkivyskupai ir vyskupai, 30,6 tūkstančių kunigų, 21,2 tūkstančių vyrų ir moterų vienuolių, 14,1 tūkstančių katechetų. Kunigystei ruošiasi 3,4 tūkstančių seminarijų studentų. Plati yra katalikiška veikla švietimo, socialinėje, sveikatos, šeimos ir gyvybės apsaugos srityse.

Olimpinė čempionė: „Mano dopingas – Jėzus“

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors kai kurios sporto šakos paverstos komercija, pavyzdžiui, kai Vakarų Europos futbolo komandų sportininkai už milijonus eurų perkami ir parduodami kitiems klubams, ir tai meta moralinio sugedimo šešėlį futbolui, nes aikštėse faktiškai „kovoja“ milžiniški pinigai, vis dėlto sporto varžybose matome nepalyginamai daugiau žmogaus charakterio savybių ištobulinimo pavyzdžių nei šiurkščių bei negarbingų veiksmų, dergiančių sportininkus. Įsidėmėtini yra popiežiaus šv. Jono Pauliaus II žodžiai: „Vienas svarbiausių ir palaikytinų dalykų sporte yra tai, kad jis gali išlaisvinti jaunus žmones nuo apatijos ir abejingumo bei įkvėpti juose sveiką atletizmo jausmą“. Verta prisiminti, kad pokario metais šis būsimasis popiežius, studijuodamas teologiją Romoje, mėgo žaisti futbolą, su jaunimu praleisdavo atostogas slidinėdamas Sudetuose, plaukiojo baidare Lenkijos ežerais... Jis ir ankstyvaisiais popiežiavimo metais mėgo sportuoti ir buvo fiziškai tvirtas. Dėl to netgi kartais buvo vadinamas Dievo atletu.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kunigas Jonas Staškevičius – kovotojas ir ramybės nešėjas

Elena GUBOVIENĖ

Simbolinis paminklas kun. Jonui Staškevičiui Pakalniškių kaimo kapinaitėse

Vieną liepos šeštadienį Kruopių Šv. Onos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už kunigą kankinį, buvusį šios bažnyčios kleboną kun. Joną Staškevičių (1912–1955). Jas aukojo iš Kanados atvykęs jo sūnėnas prelatas Jonas Staškevičius, brolio Juozapo sūnus, kunigo krikšto sūnus (prelatas prisimena ir papasakojo savo mamos vis kartotą istoriją, kaip ji ir būsimas krikšto tėvas kunigas Jonas Staškevičius prieš kūdikio krikštynas meldėsi, kad šis užaugęs taptų kunigu. Maldos, visi mato, buvo išklausytos). Šv. Mišias koncelebravo Akmenės dekanato kunigai: dekanas kun. Olijandas Jurevičius, vicedekanas kanauninkas Egidijus Zulcas, Kruopių klebonas kun. Jonas Jucys. Šv. Mišiose meldėsi parapijiečiai ir iš Anykščių, amžinos atminties kunigo gimtinės, atvykęs būrelis jo giminaičių. Po šv. Mišių visi pasuko į Pakalniškių kapines, esančias už kelių kilometrų, kur supiltas simbolinis kapas šiam šventam kunigui, kankinio mirtimi mirusiam tolimajame Sibire, Ivdelio lageryje, 1955 metais. Jo tikrojo kapo niekas nežino, o Pakalniškių kaimo žmonės, mylėję savo kunigą, sužinoję apie jo mirtį, supylė jam simbolinį kapą, prie kurio galėjo pasimelsti už savo kleboną, uždegti žvakelę. Ši paslaptis apie paslaptingą kapą atskleista tik dabar, Lietuvai atgavus nepriklausomybę... Dabar atnaujintą paminklą pašventino kun. J. Jucys. Prie simbolinio kapo papasakota kunigo gyvenimo istorija, pasidalinta pamąstymais ir prisiminimais.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Rožinio mylėtojų kongresas

Šv. Mišių aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM (dešinėje) ir kunigai

Salakas. Rugpjūčio 6 dieną Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijoje įvyko dvyliktasis Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos kongresas „Sveika, Gailestingumo Motina“. Į šią šventę atvyko Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, beje, Gyvojo Rožinio draugijos narys ir jos aktyvus palaikytojas, ir dvylika kunigų. Susirinko daugiau nei tūkstantis Gyvojo Rožinio maldininkų iš įvairių Lietuvos vietų. Iš Panevėžio vyskupijos Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Panevėžio–Krekenavos ir Zarasų dekanatų atvažiavo daugiau kaip 800 dalyvių, dar apie 200 svečių atvyko iš dvylikos Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus miesto parapijų, iš Dūkšto, iš Kauno arkivyskupijos Jonavos ir Ukmergės dekanatų, iš Kaišiadorių vyskupijos ir iš Šiaulių vyskupijos Šiaulių miesto ir Tytuvėnų parapijas. Vyskupai ir organizatoriai džiaugėsi tokia dalyvių gausa.

Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Bažnyčios jubiliejaus šventė

Iš kairės: Pabaisko klebonas kun. Rimantas Laniauskas, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Pabaisko bendruomenės pirmininkė Rasuolė Amankavičienė

PABAISKAS. Rugpjūčio 14-ąją parapijiečiai minėjo pirmosios bažnyčios 580-ąsias ir dabartinės Švč. Trejybės bažnyčios 180-ąsias metines. Renginį, kuriame dalyvavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, organizavo Pabaisko kaimo bendruomenė, rėmė Ukmergės rajono savivaldybė, prisidėjo seniūnija. Miestelio centre daugėjo automobilių, jie buvo rikiuojami tvarkingai, kad netrukdytų kitiems. Bažnyčios link pėsčiomis ėjo daug parapijiečių. Bet štai kažko sujudo juodus drabužius dėvintys vyrai. Dingtelėjo mintis: „Nejaugi arkivyskupui reikalinga apsauga, gal kas jam grasino?“ Pasirodo, rūpintasi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės saugumu. Kauno arkivyskupas L. Virbalas iš automobilio išlipo su šypsena veide. Aukštąjį svečią sutiko Pabaisko klebonas, kun. teol. lic. Rimantas Laniauskas. Giesmėmis prie šventoriaus vartų pasitiko Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave vertum“ (vadovas – Vydmantas Ruzgys).

Šv. Jokūbo keliai: pasitarimas Liškiavoje

Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos bei Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos atstovai posėdžiauja Liškiavoje

Vėlyvojo baroko stiliaus Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia, naujam gyvenimui prikeltas dominikonų vienuolyno ansamblis, Liškiavos piliakalnis, netoliese tekantis Nemunas – visa tai seniai traukia Druskininkų ir jų apylinkių gyventojus, svečius, kultūros paveldo tyrinėtojus, turistus iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Nuo šių metų vidurio Liškiava yra ir viena lietuviškųjų Šv. Jokūbo piligrimų kelių stočių. Lietuviškieji Šv. Jokūbo piligrimų keliai – Žemaitijos, Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno, Vilniaus ir Šv. Jokūbo žiedas – birželio 3-iąją Lietuvai įsijungus į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją buvo įteisinti ir tapo visą Europą vagojančio Šv. Jokūbo kelio – Camino de Santiago – atšakomis.

Lietuviškieji Šv. Jokūbo keliai prasideda mūsų valstybės šiaurėje, ties Latvijos ir Lietuvos siena, ir, kirtę Lietuvos teritoriją, tęsiasi toliau į pietus (per Lenkiją ar Rusijos Kaliningrado sritį, Vokietiją, Prancūziją), į Ispanijos, Santjago de Kompostelos miestą, į piligrimų kelionės tikslą – Šv. apaštalo Jokūbo katedrą.

Išeivijos padangėje

Vašingtono Šiluvos koplyčioje atidaryta paroda

Grupė Šiluvos koplyčios jubiliejaus komiteto narių su Lietuvos Seimo pirmininke Loreta Graužiniene (centre), Kultūros ministru Šarūnu Biručiu ir Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi

Birželio 30 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje Šventovėje Bazilikoje Vašingtone atidaryta lietuviška paroda, ruošiantis Šiluvos koplyčios 50 metų sukakties paminėjimui, vyksiančiam spalį. Priėmimą organizavo Šiluvos koplyčios jubiliejaus komitetas drauge su Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone. Iškilmėje dalyvavo Jungtinėse Valstijose lankęsi garbės svečiai iš Lietuvos – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Dalyvavo Jungtinės Karalystės generalinis konsulas Deividas Hantas (David Hunt), Europos Sąjungos bei Slovakijos ambasadų atstovai, daug Vatikano atstovybės narių, buvęs Amerikos kongresmenas Bilas (Bill) Sarpalius ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams prel. Edmundas Putrimas.

Švenčioniškių piligrimystė į Agluoną

Švenčioniškiai su klebonu dekanu kun. Medardu Čeponiu (dešinėje) prie Agluonos bazilikos

Vis dar gyvenanti Gailestingumo Jubiliejaus metų dvasia rugpjūčio 15 dienos rytą 40 žmonių – parapijos maldininkų – grupė leidosi į piligriminę kelionę, šį kartą ne tik už dekanato ar vyskupijos, bet ir už Lietuvos ribų. Maldingos kelionės tikslas – jubiliejiniais metais aplankyti Marijos šventovę Agluonoje (Latvijoje), į kurią kasmet rugpjūčio 15-ąją suguža didžiulės minios maldininkų ne tik iš Latvijos, bet ir iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, kitų Europos valstybių.

9.30 val. jau žvalgėmės po gražiai suremontuotą ir titulo atlaidams skoningai papuoštą Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Neprailgo važiavimas autobusu, ir 11 val. jau stovėjome priešais Agluonos baziliką, į kurią jau plūdo minios maldininkų iš įvairių vietovių. Priešais baziliką, prie laikinojo altoriaus, skambėjo Rožinio malda, o norintys patekti prie pat stebuklingo Švč. Mergelės Marijos paveikslo turėjo gerą valandą stovėti eilėje su kitais maldininkais... Artėjant vidudieniui, suskambo Marijos garbei giesmė, kurią giedojo choras, pritariant kameriniam orkestrui, netrukus prie altoriaus pajudėjo iškilminga procesija: kryžius, Evangelijų knyga, patarnautojai, klierikai, gausus kunigų būrys, Latvijos vyskupai: Rygos arkivyskupas Zbignevas Stankevičius (Zbignev Stankevičs), Jelgavas vyskupas Eduardas Pavlovskis (Eduards Pavlovskis), Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas (Viktors Stulpins), Rezeknės–Agluonos vyskupas Janis Bulis, vyskupai emeritai: Vilhelmas Marija Lapelis OP, Antonis Justas (Antons Justs), Janis Cakulis (Jānis Cakuls) ir kardinolas Janis Pujatas (Jānis Pujats).

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Pogrindinė spaustuvė „ab“

Inga Stepukonienė

Pogrindinės spaustuvės „ab“ šeimininkai Birutė ir Vytautas Andziuliai bei jų vaikai Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Sovietmečiu didelės reikšmės tautinei savimonei neabejotinai turėjo pogrindiniai lietuvių leidiniai. Lietuvos pogrindžio spauda gausumu, ypač 1975–1980 metais, išsiskyrė ne tik SSRS, bet ir Rytų Europoje, o pasipriešinimą sovietinei totalitarinei sistemai tęsęs pogrindinis savilaidos kunigų bei seserų vienuolių rengiamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (1972 m.), kurio leidėjų siekis buvo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje paskleisti informaciją apie Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių pažeidimus, apie protesto akcijas dėl neteisėtos valdžios pareigūnų veiklos, apie žmonių persekiojimą dėl politinių ir tautinių pažiūrų, buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje. Be ,,Katalikų bažnyčios kronikos“, sovietmečiu pogrindyje leisti leidiniai: „Laisvės šauklys“, „Ateitis“, „Lietuvos ateitis“ (1981–1983; Nr. 1–7; Povilas Butkevičius, Algirdas Patackas), „Vytis“ (1976–1980; Nr. 1–3, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, juos įkalinus, Nr. 4–6 – Vytautas Bogušis, Robertas Grigas), „Tautos kelias“ (1980–1981; Nr. 1–3), ,,Rūpintojėlis“, ,,Katakombos“ ir kiti. Nors jie buvo skirtingų idėjinių pakraipų, bet sudarė reikšmingą lietuviškos savilaidos dalį. Taigi sovietų okupacijos metais Lietuvoje nuolat veikė pogrindinės spaustuvės: pokario miškų spaustuves pakeitė puikiai užmaskuotos kaimuose ar miestų daugiabučiuose. Jas ir uolius bebaimius jų darbuotojus daugeliui šiandien sunku įsivaizduoti. Ne viena pogrindžio spaustuvė buvo susekta ir sunaikinta, jų organizatoriai įkalinti. Tačiau buvo ir ta vienintelė, kuri sugebėjo sulaukti Lietuvos laisvės.

Dviratininkai riedėjo Radviliškio bažnyčių keliu

Dviračių žygio dalyviai prie Šiaulėnų kapinių koplyčios mauzoliejaus

Kiekvienais metais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti Radviliškio miesto kultūros centro ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus pastangomis organizuojami dviračių žygiai po Radviliškio kraštą tapo gražia tradicija. Šiais metais į žygį Radviliškio rajono bažnyčių keliu išriedėjo 40 dviratininkų.

Šis žygis – jubiliejinis, penktasis. Jame dalyvauja ir naujokai, ir važiavusieji ankstesniuose žygiuose dvarų, malūnų, piliakalnių, mitologinių akmenų keliais. Šį kartą keliavome susipažinti su bažnytiniu paveldu, su Radviliškio rajone esančiomis šventovėmis“, – sakė žygio iniciatorius Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis. Pasak jo, Radviliškio rajono teritorijoje esančios bažnyčios domina žmones, juk visais laikais bažnyčios yra gražiausias miesto ar miestelio pastatas. Bažnyčių statymo istorijos, jų architektūra ar jose esantys meno kūriniai pasakoja apie daugybę nuostabių žmonių, kurie planavo, kūrė ir ateinančioms kartoms paliko savo krikščioniškos dvasios žymę.

Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Molėtų krašto kultūros židinys

Aušra Šeduikytė

Alantos tautinių šokių kolektyvas

Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Alanta (Molėtų r.) šiemet švenčia 580 metų sukaktį. Pagrindiniai renginai vyko liepos 23–24 dienomis, per Šv. Jokūbo atlaidus. Alanta, esanti pakeliui tarp Anykščių ir Molėtų, dėl geografinės padėties gali būti dar labiau lankoma turistų.

Alantos apylinkės – nuostabus Aukštaitijos gamtos kampelis. Žaliuojančios kalvos ir kalneliai, miškai, ežerėliai, Verpeto kalnas įkvėpė šio krašto žmones darbuotis ir kurti. Jau daug dešimtmečių Alanta garsėja kaip kultūros židinys. Čia užburtus kūrybos lobius rado ir atskleidė rašytojas ir archeologas P. Tarasenka, čia mokytojas P. Šeduikis sukūrė savo žymųjį paveikslą „Žalgirio mūšis“, čia gyveno ir kūrė kiti Alantos kraštui ir visai Lietuvai nusipelnę žmonės.

Kai partijos dėl reitingų kariauja, Seimas brakonieriauja

Algimantas ZOLUBAS

Kurtinių vestuvės

Kai kurtiniai – tokie paukščiai – rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi šūvių, kai čia pat brakonieriaujantis medžiotojas pyškina jų nuotakas.

Labai panašų reiškinį stebime Seime, vyriausybėje, teismuose, vietos savivaldybėse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringų rinkiminių kampanijų metu kaip vagys per ilgas šventines dienas brakonieriai, savi ir iš svetur, paniekinę visus įstatymus, gali net valstybę iš panosės pagrobti.

Visuomenė įtraukiama ne tik į paukštyčių burbuliavimo klausymą, bet ir į burbuliavimą. Dar rinkiminei kampanijai neprasidėjus, po Lietuvą jau keliauja piršliai melagiai ir kviesliai, o dėl jų apžavų visuomenė nebeatkreipia dėmesio nei į kraustomas savo kišenes (dažniausiai skubotai priimant įstatymus), nei į kitas tykančias grėsmes, nebesusitelkia priešintis – mitinguoti, piketuoti.