|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Ukmergės dekanate Bažnyčios jubiliejaus šventė
PABAISKAS. Rugpjūčio 14-ąją parapijiečiai minėjo pirmosios bažnyčios 580-ąsias ir dabartinės Švč. Trejybės bažnyčios 180-ąsias metines. Renginį, kuriame dalyvavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, organizavo Pabaisko kaimo bendruomenė, rėmė Ukmergės rajono savivaldybė, prisidėjo seniūnija. Miestelio centre daugėjo automobilių, jie buvo rikiuojami tvarkingai, kad netrukdytų kitiems. Bažnyčios link pėsčiomis ėjo daug parapijiečių. Bet štai kažko sujudo juodus drabužius dėvintys vyrai. Dingtelėjo mintis: Nejaugi arkivyskupui reikalinga apsauga, gal kas jam grasino? Pasirodo, rūpintasi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės saugumu. Kauno arkivyskupas L. Virbalas iš automobilio išlipo su šypsena veide. Aukštąjį svečią sutiko Pabaisko klebonas, kun. teol. lic. Rimantas Laniauskas. Giesmėmis prie šventoriaus vartų pasitiko Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras Ave vertum (vadovas Vydmantas Ruzgys). Bažnyčioje šv. Mišias aukojo arkiv. L. Virbalas, dėkojo klebonui už pakvietimą į šventę, pasveikino gausiai susirinkusius parapijiečius, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, rajono merą Rolandą Janicką, kitus svečius. Paminėjo, kad visi čia esantieji yra tikra gyvoji Bažnyčia. Pamoksle arkivyskupas sakė, kad šiandien švenčiama bažnyčios 180 metų sukaktis, priminė, kad parapija atsirado kur kas seniau nei ši šventovė. Pirmoji bažnyčia Pabaiske iškilo prieš 580 metų, po mūšio, reikšmingo ir svarbaus Lietuvos istorijoje, tarp Švitrigailos ir Zigmanto Kęstutaičio kariuomenių. Tai buvo padėkos už pergalę ženklas, liudijantis karo ir žudynių baisumą. Tokie įvykiai turėtų būti praeities atminimas, o ne šiandienos išbandymas, ypač dabar, kai vyksta daug karinių konfliktų pasaulyje (Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose). Bažnyčia, kurioje aukojamos šv. Mišios, yra tikėjimas tų, kurie ją statė. Su malonumu prisimenami klebonas Venckevičius, architektas Levuazje, aukotojai, rėmėjai, darbininkai. Be jų Pabaiskas neturėtų šios bažnyčios. Sunykus, sudegus senam pastatui, jie rūpinosi, kad iškiltų nauja, dar tvirtesnė, dar gražesnė bažnyčia. Didžiąją pamokslo dalį ganytojas skyrė gyvajai Bažnyčiai. Ji nėra paprastas praeities paminklas, tai Dievo garbinimo vieta. Bažnyčia statoma ne praeities atminimui, o gyvai dabarčiai, kad šlovintume Dievą dvasia ir tiesa. Esame krikščionys ir ateiname į bažnyčią todėl, kad prisikėlęs Kristus keistų mus, mūsų mintis, širdis, siekius. Bažnyčia mes visi, ateinantys į ją, išlaikantys ją. Arkivyskupo mintis pratęsė Pabaisko klebonas, sakydamas, kad Bažnyčia bendruomenė, gyvi žmonės. Jis džiaugėsi aktyvia, daug darbų sugebančia nuveikti Pabaisko bendruomene, dėkojo į bažnyčios jubiliejaus šventę atvykusiam Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios chorui Ave verum ir jo vadovui Vydmantui Ruzgiui, vargonininkui Viliui Grušniui, garbingiems svečiams arkivyskupui L. Virbalui, šv. Mišias koncelebravusiam mons. dr. Artūrui Jagelavičiui, Seimo pirmininkei L. Graužinienei, rajono merui R. Janickui, Seimo nariui Kaziui Grybauskui.. Padėkos žodį tarė visiems atvykusiems dalyvauti šventiniame renginyje, prašė neišsiskirstyti, paragauti gardaus bendruomenės gaminto troškinio, pasiklausyti Naisių vasaros teatro dainių, pajusti gražių šventės akimirkų. Dėkodamas arkivyskupas prisipažino, kad yra ir jo kaltės, jog šventinę nuotaiką giesmėmis kėlė Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras Ave verum. Kolektyvas kūrėsi, kai šioje bažnyčioje dirbo jis pats. Tai buvo choristų nuopelnas, jų iniciatyva. O pats prisidėjo tiek, kad neužgestų ta iniciatyva. Arkivyskupas palaimino visus, kad stiprintų savo tikėjimą. Po šv. Mišių visi ėjo į šventorių. Čia iškilo bažnyčios 180 metų sukakčiai paminėti pastatytas kryžius. Jį išdrožė vietinis medžio meistras Valentas Butkus. Arkivyskupui šventinant kryžių, ėmė smarkiai lyti. Niekas nebandė skirstytis, nebėgo slėptis nuo liūties... Pašventinus kryžių, šventoriuje laukė stalai su vaišėmis. Čia visi gardžiavosi bendruomenės gamintu troškiniu. Kokia jo sudėtis, paslaptį XXI amžiui atskleidė bendruomenės pirmininkė Rasuolė Amankavičienė: Troškinyje yra tai, ką užsiauginome vietoje. Prisidėjo ir medžiotojai vyrai, bet mėsa tikrinta, tad nėra ko bijoti. Iš tiesų tai buvo puikus valgis. Su pasigardžiavimu jį kirto ir Seimo pirmininkė, ir arkivyskupas. Sukaitusios moterys vos spėjo lėkštutes pildyti. Šventoriuje veikė Pabaiske užaugusios Reginos Mackelienės meninių fotografijų paroda Apie gimtinę. Susidomėjimas ja buvo didžiulis. Parodą apžiūrėjo ir Kauno arkivyskupas, paaiškinimus jam išsakė nuotraukų autorė. Parodoje buvo ir klebonas kun. R. Laniauskas bei mons. dr. A. Jagelavičius. Scenoje pasirodęs Naisių vasaros teatras su muzikine programa Dainuosime mudu abudu džiugino šventės dalyvius. Pabaiske atkreipiau dėmesį į nedidukę, smulkaus sudėjimo moterį tai į bažnyčią užbėgs ir joje uždegs žvakutę, tai šventoriumi vos ne tekina skubės ji vis kupina rūpesčių. Tokia bažnyčios tvarkytojos Katrynos Klimaševskos kasdienybė. Iš 87 metų 19 atidavė šventovei. Nors gimė Baltarusijoje, yra lenkų tautybės, tačiau gerai šneka lietuviškai, čia gyvena 45 metus. Aš labai myliu Pabaisko bažnyčią, dirbdama joje nepavargstu, čia man gera. Prisipildyti energijos padeda Švenčiausioji Mergelė Marija, sakė šešis vaikaičius ir keturis provaikaičius turinti K. Klimaševska. Bronius VERTELKA
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |