2016 m. rugpjūčio 26 d.    
Nr. 31
(2199)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Dovana gimtajam kaimui ir jo žmonėms

Grupė Pervazninkų kaimo gyventojų

Pasaulio šalys lyg ir priartėjo prie Lietuvos, o žmonės savo kelio, savo laimės ieško užsienyje. Laimutė Mačiulaitytė-Ižganaitienė gimė ir augo Pervazninkų kaime Šakių rajone, tačiau gyvenimo dėlionė susidėjo taip, kad jau 18 metų nuskubėjo į praeitį gyvenant Kanadoje. Artimųjų ir gimtojo kaimo nepamiršta, pasiilgsta jaukių šeimos namų, pievų kvapo ir grožio, todėl ir sugrįžta. Sugrįžus į gimtąjį sodžių, pasitarus su seserimi vienuole Algima, kilo tauri idėja atstatyti kaimo kryžių. Taip ir padarė. Dabar Pervazninkų gyventojai turi prieš ką kepurę nukelti, maldą sukalbėti ar, stabtelėjus valandėlei, pamąstyti, su Dievuliu pasikalbėti. Dar sukvietė pervazninkiečius šv. Mišių maldai į Kaimelio bažnyčią. Jas aukojo klebonas kun. Zenonas Stepanauskas, o paskui visi gražiu būriu vaikystės ir jaunystės takais, tiesiai per Pervazninkų mišką, patraukė prie kryžiaus, nulenkė galvas gimtojo kaimo atminimui ir Išganytojui. J. Prūsaitis padėkujo Mačiulaičių šeimai už auką ir pasidžiaugė tokiu širdžiai mielu susibūrimu. Dar ilgai nenutilo kalbos, jaunystės dienų prisiminimais dalinosi susirinkę Elenos Gutauskienės troboje prie suneštinių vaišių stalo. Smagu, kad susitikimą papuošė skambūs muzikos garsai, o linksmino vingriomis melodijomis buvęs kaimo šokių muzikantas Jonas Naujokaitis. Prisiminę jaunas dieneles šokių sūkuryje gražiai sukosi Juozas Baltrušis ir Janina Bandzienė. Labai gera, kad gimtinė šaukia sugrįžti. Pervazninkų kaimo marčių ir žentų vardu už susitikimą dėkodama Irena Prūsaitienė linkėjo kaimui šviesių trobų langų, vaikų klegesio ir dar daug tokių mielų susibūrimų. Pervazninkų kaimo jaunimui, pradedančiam gyvenimo kelią, patarė: „Linkiu, gimtinės žemės į krepšelį įsiberkit, / Gerumo į širdies kertelę įsidėkit, / Palaiminimą tėvišką giliai paslėpkit, / Kad jo ilgam gyvenimui užtektų. / Ir nepamirškit, kad žmonėmis jums / Žemėje paskirta būti. / Ir dar linkiu – prisijaukinkit laiką, / kad jis prasmės upe per jūs gyvenimus tekėtų. / Paspauskit priešui ranką, draugą apkabinkit / Šviesa, viltim ir meile iki gyvenimo ribos tikėkit“.

Irena Prūsaitienė

Šakių rajonas
Jono Prūsaičio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija