2016 m. rugpjūčio 26 d.    
Nr. 31
(2199)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kleboną į kitą parapiją išlydėjus

Tik trejus metus... Tiek Dievas lėmė, kad Adakavo parapiją aptarnautų Nemakščių klebonas kun. r. m. mgr. Stasys Šlepavičius. Galbūt vyskupas žinojo, kad Adakavo bažnytėlei labai reikia šeimininkiškos, rūpestingos rankos, nes Nemakščių parapijoje didieji darbai jau buvo nudirbti. Veiklus ir energingas kunigas, nuo pirmųjų dienų subūręs pastoracinę tarybą, ėmėsi gražinti, turtinti ir puoselėti bažnyčią. Matydami nuoširdų klebono rūpinimąsi bažnyčia, į pagalbą atėjo dauguma parapijiečių. „Mūsų Bažnyčia gyva“, – vis dažniau pasigirsdavo žodžiai iš parapijiečių ir atvykstančių svečių lūpų.

Ruošiant bažnyčios perdavimo aktą, atliekant inventorizaciją, rikiavosi nuveiktų darbų eilė, dar daugiau įsigyta bažnytinio inventoriaus. Visa tai, ką sukūrėme kartu, liks mums, ir už tai dėkojame gerbiamam klebonui. Bet tai tik materialinės vertybės. Klebonui labai greitai pavyko suburti Gyvojo rožinio kalbėtojų grupelę, už kurią, jis kiekvieną mėnesį aukojo šv. Mišias. Greitai klebonas pasiūlė ir kitą idėją – suburti Dievo žodžio skaitovus. Tokioje nedidelėje parapijoje susidarė net 16 skaitovų grupelė.


Kai džiaugsmas širdį pripildo

Šlovina Veikliųjų žmonių
bendrijos vyrai

Džiaugsmą, išsiliejusį Veiklių žmonių bendrijos palapinių stovykloje, išsinešiau kaip brangią dovaną. Stovykla vyko Ignalinos rajone, vieno iš bendrijos narių sodyboje, Cicėnavo vienkiemyje prie Ilgaičio ežero. Lietus ir saulė, laimė būti su Tuo, kuris mus myli, liudijimai apie perkeistus gyvenimus, išgydymus, išlaisvinimus iš priklausomybių. Dievo žmonės – svečiai iš Amerikos – Don Valdo ir jo žmona Sofi. Atsivėrė jų gyvenimas, atiduotas tarnystei, jų malda, nušvitę žmonių veidai ir palaiminimai, pripildantys širdis. Don Valdo kvietė išsivaduoti iš savanaudiškumo ir liudyti tikėjimą. „Tai nelengva“, – sakė jis ir ragino išlipti iš valties, kurioje patogu ir saugu. „Prašykite Viešpaties – naudok mane, – kalbėjo Don Valdo. – Kiekvienas iš jūsų galite pakeisti daugelio žmonių gyvenimus“.


Kleboną į kitą parapiją išlydėjus

Tik trejus metus... Tiek Dievas lėmė, kad Adakavo parapiją aptarnautų Nemakščių klebonas kun. r. m. mgr. Stasys Šlepavičius. Galbūt vyskupas žinojo, kad Adakavo bažnytėlei labai reikia šeimininkiškos, rūpestingos rankos, nes Nemakščių parapijoje didieji darbai jau buvo nudirbti. Veiklus ir energingas kunigas, nuo pirmųjų dienų subūręs pastoracinę tarybą, ėmėsi gražinti, turtinti ir puoselėti bažnyčią. Matydami nuoširdų klebono rūpinimąsi bažnyčia, į pagalbą atėjo dauguma parapijiečių. „Mūsų Bažnyčia gyva“, – vis dažniau pasigirsdavo žodžiai iš parapijiečių ir atvykstančių svečių lūpų.

Ruošiant bažnyčios perdavimo aktą, atliekant inventorizaciją, rikiavosi nuveiktų darbų eilė, dar daugiau įsigyta bažnytinio inventoriaus. Visa tai, ką sukūrėme kartu, liks mums, ir už tai dėkojame gerbiamam klebonui. Bet tai tik materialinės vertybės. Klebonui labai greitai pavyko suburti Gyvojo rožinio kalbėtojų grupelę, už kurią, jis kiekvieną mėnesį aukojo šv. Mišias. Greitai klebonas pasiūlė ir kitą idėją – suburti Dievo žodžio skaitovus. Tokioje nedidelėje parapijoje susidarė net 16 skaitovų grupelė.


Kai džiaugsmas širdį pripildo

Šlovina Veikliųjų žmonių bendrijos vyrai

Džiaugsmą, išsiliejusį Veiklių žmonių bendrijos palapinių stovykloje, išsinešiau kaip brangią dovaną. Stovykla vyko Ignalinos rajone, vieno iš bendrijos narių sodyboje, Cicėnavo vienkiemyje prie Ilgaičio ežero. Lietus ir saulė, laimė būti su Tuo, kuris mus myli, liudijimai apie perkeistus gyvenimus, išgydymus, išlaisvinimus iš priklausomybių. Dievo žmonės – svečiai iš Amerikos – Don Valdo ir jo žmona Sofi. Atsivėrė jų gyvenimas, atiduotas tarnystei, jų malda, nušvitę žmonių veidai ir palaiminimai, pripildantys širdis. Don Valdo kvietė išsivaduoti iš savanaudiškumo ir liudyti tikėjimą. „Tai nelengva“, – sakė jis ir ragino išlipti iš valties, kurioje patogu ir saugu. „Prašykite Viešpaties – naudok mane, – kalbėjo Don Valdo. – Kiekvienas iš jūsų galite pakeisti daugelio žmonių gyvenimus“.


Romanas apie šventąjį Akiplėšą

Rašytojas Gasparas Aleksa

Liepos 28 dieną Kaune, Centriniame knygyne (Laisvės al. 81), vyko rašytojo Gasparo Aleksos istorinio romano „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ pristatymas. Knygą išleido Rašytojų sąjungos leidykla (Vilnius, 2016), leidybą parėmė Kauno miesto ir Jurbarko rajono savivaldybės, keletas privačių rėmėjų. Romano pristatymą išraiškingai vedė rašytoja Violeta Šoblinskaitė. Pradėdamas renginį gana gausiai susirinkusiems vyresniems ir jauniems literatūros mylėtojams autorius teigė, kad imtis rašyti tokią knygą jį paskatino Lietuvos visuomenėje neslopstantį susidomėjimą kelianti neeilinė kunigo Juozo Zdebskio (1929–1986) asmenybė, kuriai, savotiškai charakterizuodamas jos bebaimį pasipriešinimą, sovietų KGB buvo davęs „Akiplėšos“ (rusų k. „Naglec“) pravardę. Išlikusiuose kun. J. Zdebskio užrašuose, dienoraščiuose vis iškildavo jo troškimas parašyti patrauklų krikščioniškos dvasios romaną, kuris sovietmečiu jaunimą galėtų sudominti tikėjimo vertybėmis. Toji kun. Juozo svajonė taip ir liko neįgyvendinta, jam žuvus autoavarijoje 1986 metais dar ir šiandien iki galo neišaiškintomis aplinkybėmis. Rašytojas G. Aleksa teigė savo kūriniu norėjęs įvykdyti šią drąsaus kunigo, Bažnyčios ir Lietuvos teisių gynėjo svajonę, parašydamas istorinį romaną apie jį patį. Tai nėra dokumentinė knyga, o grožinės literatūros kūrinys, tačiau autorius gausiai rėmėsi dokumentais, kunigo J. Zdebskio dienoraščiais, liudininkų atsiminimais (pratarmėje dėkojama rašytoją konsultavusiems kun. J. Zdebskio bičiuliams – mons. Vincentui Jalinskui, garbės kanauninkui Vytautui Vaičiūnui, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Aloyzai Malinauskaitei, Gemai Jadvygai Stanelytei, Reginai Editai Teresiūtei).


Nauji kultūros darbininkai

Petras Bielskis su Klaipėdos
universiteto Teatrologijos magistro
laipsnį apgynusiais absolventais

Klaipėdos universiteto magistrantūros taryboje Teatrologijos magistro laipsnį puikiai apgynė penki absolventai – Antanas Ivinskis, Gintarė Lučinskaitė, Lina Petkuvienė, Virginija Rimkaitė ir Radvilė Rumšienė.

Ypatingai reikšminga, kad du iš jų – L. Petkuvienė, Laukuvos gimnazijos lituanistė, ir A. Ivinskis, Žemaitijos vyskupystės muziejaus direktorius, – sustiprina Klaipėdos universiteto kultūrinę sklaidą ir įtaką Žemaitijos regionui.

Mokytoja L. Petkuvienė, dirbdama su mokyklos teatru, savo patirtį, paremtą eksperimentiniais tyrimais, įtaigiai ir motyvuotai išdėstė analitiniame darbe „Mokyklinio teatro vaidmuo ugdymo kontekste“. Klaipėdos universitetas jau daug metų atkakliai propaguoja ugdymo teatru idėją. Šis darbas patvirtina tą idėją ir pateikia sukauptą patirtį.


Tikybos mokytojų vasaros stovykla Šventojoje

Seminaro dalyviai

Jau 10 metų Telšių vyskupijos tikybos mokytojai renkasi į trijų dienų vasaros stovyklą-seminarą Šventojoje, kur įgyja naujų žinių, veiklos metodų, dalijasi savo patirtimi, švenčia Eucharistiją. Šiais metais pasirinkta seminaro tema „Jaunimo meilės suvokimo ir lytiškumo ugdymo galimybės mokykloje“ ypač aktuali jaunimui. Tobulindami bendrąsias ir mokėjimo mokytis kompetencijas, mes svarstėme grįžtamojo ryšio galimybes ugdymo procese. Seminaro vedėja lektorė, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja metodininkė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė dalijosi aktualiais mokymo metodais, praktinėmis įžvalgomis, projektinės veiklos privalumais bei asmeniniais liudijimais. Džiugu buvo švęsti Eucharistiją, padedant Šventosios parapijos klebonui Vidmantui Griciui, vargonininkei Elenai Žirgulienei.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija