2016 m. rugsėjo 16 d.    
Nr. 34
(2202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Dvi lentos: atminimo ir užmaršties

Algimantas Zolubas

Vilniuje, Odminių gatvėje, ant namo pažymėto 10-uoju numeriu, 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lenta prelatui Mykolui Krupavičiui. Ant to paties namo 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Abu jie čia gyveno. Pirmosios lentos iniciatorius buvo mons. A. Svarinskas, autorius – architektas Mindaugas Kerys, antrosios iniciatorė – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė – skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.

Iškalbingos lentų nuotraukos: pirmosios bareljefas atitinka prel. M. Krupavičiaus portretą, užrašai ryškūs, todėl lenta laikytina meno kūriniu, iš antrosios žvelgia visiškai nepanašus į mons. A. Svarinską asmuo, užrašus galima perskaityti tik palypėjus kopėčiomis: „Šiame name 1991–2014 m. gyveno monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, politinis kalinys, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys“, todėl kurpinys laikytinas kūrybinės minties aborto pasekme, skirta iškilios asmenybės užmarščiai. Kodėl mons. A. Svarinsko lentos sukūrimui nebuvo pasirinktas M. Kerys vien dėl profesionalumo ir pasiteisinusio kūrybos stiliaus, o D. O. Matulaitė, galima nesunkiai suvokti: pirmąjį projektą finansavo Vilniaus savivaldybė, antrąjį – Seimas, o čia jau suma „apvalesnė“.


Lietuvos jūrų karininkas Ričardas Nakas

Ričardo Nako – ateitininko, Lietuvos jūrų karininko, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvio – gimimo šimtmečiui

Aleksandras Sakas

Ričardas Nakas Breste
su Ecole Navale aspiranto
uniforma 1938–1939 metais

Ričardas Bernardas Nakas gimė 1916 m. liepos 31 d. Latvijoje, Mintaujoje (dab. Jelgava), vargonininko šeimoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, dalyvavo tautininkų valdžios uždraustoje moksleivių ateitininkų veikloje.

1935 metais baigęs gimnaziją, Ričardas Nakas studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. 1936 metais buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 metais baigė Karo mokyklą, pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsniu paleistas į atsargą.

1937 metų pabaigoje Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė konkursą norintiems studijuoti Prancūzijos karinio laivyno mokyklose. Ričardas Nakas, kaip geriausiai išlaikęs atrankos egzaminus (prancūzų kalba, istorija, geografija, matematika, mechanika, fizika), 1938 metų vasarą su Krašto apsaugos ministerijos stipendija buvo pasiųstas į jūrų karo mokyklą Ecole Navale Breste, Prancūzijoje.


Kruvinoji imperija niekur nedingo

Ivanas Rūstusis (Žiaurusis) buvo Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras, pradėjęs valdyti šalį nuo 1547 metų. Jis buvo žiaurus tironas, vaikystėje kankindavo mažus gyvūnėlius, o suaugęs žudydavo ir prievartaudavo žmones. Žiaurumu pasižymėjo užgrobdamas šalia Rusijos esančias žemes, plėsdamas Rusijos imperijos teritoriją. Šis žiaurumas ir sadizmas užgrobiant vis naujas šalis buvo perduodamas ir palikuonims. Tai pajuto ne tik Kaukazo ir Baltijos šalys. Gerokai vėliau lietuviai tai patyrė Rainiuose, KGB rūsiuose ir Sibiro lageriuose. Komunistai nuo 1917 metų  išžudė 60 milijonų žmonių, vadinamųjų „liaudies priešų“.

Pasak diplomato Vytauto Antano Dambravos, Sovietų Sąjunga žodžiais ir veiksmais parodė, kad jos tikslas – užvaldyti pasaulį. Nuo rusų caro Ivano Žiauriojo laikų Maskvos imperija siekė šio tikslo, grobstydama šalis, naikindama tautas. Per 500 metų Rusija išplėtė savo imperiją iki 22 402 200 kvadratinių kilometrų. Kruvinoji imperija didėjo neįtikėtinu greičiu: po daugiau nei šimtą kvadratinių kilometrų kasdien... Tai tęsėsi penkis šimtmečius.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija