2016 m. rugsėjo 30 d.    
Nr. 36
(2204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kad žmonės nepamirštų tautos praeities

Julė KILČIAUSKIENĖ

Architektas Jonas Lukšė
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Jei reikėtų žmogui pasakyti, kodėl jis pasirinko vieną ar kitą kelią, kodėl juo eidamas elgėsi būtent taip, tikslaus atsakymo dažniausiai nebūtų. Ir vargu ar jis turėtų laiko susimąstyti, prisimindamas savo poelgius ir mintis, galvodamas, kurioje vingio vietoje stabtelėta, norėta pasukti kita kryptimi. Toks jau tas gyvenimas nepakartojamas, vienaip ar kitaip kai kada tik greta esančius paveikiantis, kitais atvejais prasiskverbiantis plačiau po margą ir įdomų pasaulį.

Kai ieškojau žinių apie Joną Lukšę – architektą, dailininką, kraštotyrininką, – tikėjausi, kad surinktos informacijos ir užteks... Dar peržvelgsiu tuo metu Kauno apskrities bibliotekoje eksponuojamą parodą ir, kaip sakoma, straipsnis bus paruoštas. Tačiau taip pasielgti negalėjau, nes pajutau, kad už tos detalios ir turtingos darbų informacijos slypi žmogus, kurį būtinai turiu sutikti, prakalbinti ir parodyti, nes 2011 metais Kauno miesto savivaldybė Joną Lukšę apdovanojo 3-iojo laipsnio „Santakos“ Garbės ženklu už nuopelnus Kauno miestui. Šis architektas suprojektavo ir kartu su skulptoriais Vladu Žukliu, Pranu Bartuliu, Kazimieru Švažu, Eriku Dauguliu, dailininkais Algiu Maciulevičiumi, Mečislovu Ostrausku įrengė Kauno memorialinių vietų ženklinimo simbolius ir atminimo lentomis bei bareljefais paženklino apie 38 pastatus, atmintinas vietas; parengė ir 2007 metais išleido atlasą „Kauno tvirtovė“ (su Vladimiru Orlovu); 2011 metais sudarė ir iliustravo Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumą „Atmintis atgijusi paminkluose“; 2013 metais parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugijos piešinių leidinį – albumą apie kryždirbystės kūrinius ir medinius paminklus. Nuo 1988 metų J. Lukšė dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, politinių kalinių ir tremtinių organizacijoje, Kultūrinės veiklos ir istorinės atminties išsaugojimo klubo „Likimai“ bei Vaižganto draugijos veikloje, yra Kauno istorijos centro veiklos organizatorius, palaikė ryšius su Tarptautinės bendrijos „Memorial“, Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, nuo XX amžiaus 9 dešimtmečio kaupia istorinius duomenis apie Traupio ir jo apylinkių tremtinius, politinius kalinius, ryšininkus, prisiminimus (surinko daugiau kaip pusę tūkstančio pavardžių).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija