Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai

Filmo epizodas

Kokio atlygio galėjo tikėtis partizanai, eidami į miškus, guldydami galvas už Tėvynę? Ko galėjo laukti iš sovietų pavergtos, komunistų, stribų ir išdavikų valdomos Lietuvos? Ar vylėsi, kad laikas atsivers ir amžinai nebus vadinami banditais, kad ant grindinio suguldyti išniekinti jų kūnai prisikels su prisikėlusia Lietuva? „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 metais. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų – Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo – žūtis 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje, netoli Punsko. Filmo autorius – Sigitas Birgelis. Režisieriai – Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Mintį, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“