2016 m. spalio 21 d.    
Nr. 39
(2207)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Skaitytojų kelionė romano herojų takais

Ekskursija senojo Vilniaus
„Silva Rerum“ takais

Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Skaitantis miestas“, kurio vienas tikslų yra skatinti domėtis Lietuvos kultūriniu ir literatūriniu paveldu, pusšimtis aktyviausių dalyvių praleido keliaudami. Paskutinį rugsėjo penktadienį jų laukė teminė ekskursija didžiulio populiarumo sulaukusio, skaitytojų širdis pavergusio, istorinio Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ takais.

Ištroškę legendų kelionės dalyviai leidosi į literatūrinę kelionę pėsčiomis pagal knygos autorės parengtą maršrutą. Pažintis su tuometiniu Vilniumi prasidėjo prie Katedros varpinės. Mus pasitiko profesionali gidė Danutė, kurios lūpose atgijo romano pasakojimai. „Vilnius prieš keturis šimtmečius buvo visai kitoks nei dabar: daug kartų sugriautas ir vėl atstatytas“. Gidė papokštavo, kad šis tas iš anų laikų liko ir tai apžiūrėsime tarsi laiko mašina nusikeldami atgal – į XVII amžiaus vidurį. Buvo devyni sustojimai. Vienas pirmųjų – Katedros Šv. Kazimiero koplyčia, joje vyko pagrindinių romano herojų – Jono Kirdėjaus Bironto ir Uršulės Norvaišaitės – vestuvės. Stabtelėjome prie Dievo Motinos paveikslo – stebuklingosios Sapiegų Madonos. Gidė pasakojo apie sudėtingą ir ilgą jo istoriją.

Vėliau skaitytojai aplankė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir klarisių vienuolyną, kur vyksta nemažai romano veiksmo. Už šios bažnyčios stovėjo vadinamieji Bernardinų vartai, esą už 300 žingsnių nuo jų stovėjęs mūrinis Jono Delamarso namas. Pasak gidės, J. Delamarsas – tikras istorinis asmuo, Vilniuje liejęs varpus. Pakeliui apsilankėme ir Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurios senosios knygos vaizdžiai aprašomos romane. Skaičiuodami žingsnius, atsidūrėme Pilies gatvėje, kur galėjo būti jo namas. Visai šalia – Ambraziejaus bursa, kur buvo tuomečiai studentų bendrabučiai. Čia buvo apsitojęs Uršulės brolis Kazimieras Norvaiša.

Ekskursija baigta prie Vilniaus bastėjos, kurios rūsiuose anais laikais tūnojęs Vilniaus pabaisa baziliskas, žudęs žmones savo žvilgsniu. Tačiau, kaip sakė gidė, nereikia jo bijoti, nuo bazilisko žvilgsnio galima apsiginti: tereikia turėti veidrodėlį ir lemiamu momentu pabaisai jį atkišti.

Dvi valandos po Vilniaus senamiestį, susipažįstant su autentiška miesto istorija, atsiskleidžiančia per literatūros kūrinį ir jo herojus, visiškai neprailgo. Sužinoję, kaip gyveno miestas 17-ojo šimtmečio pabaigoje, ir daugybę kitų dalykų, stebėjomės, koks senas ir įdomus miestas yra Vilnius.

Tą dieną bibliotekos bendruomenė dar spėjo pasivaikščioti po Vilniaus Pilies ir Literatų gatves bei Bernardinų sodą, nulipti naujaisiais Vilniuje gyvenusio poeto, Nobelio premijos laureato Č. Milošo laiptais, susipažinti su juose iškaltomis rašytojo kūrybos citatomis, apžiūrėti nuostabias Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (Paryžius) sukneles, dalyvauti Lietuvos banko Pinigų muziejaus edukacijoje. Joje dalyviai susipažino su pasaulio ir Lietuvos pinigų bei bankininkystės istorija, raida nuo seniausių jų formų iki šiuolaikinių įvairiose valstybėse naudojamų banknotų ir monetų, elektroninių pinigų, sprendė interaktyvius testus. Keletas net dalyvavo interaktyviose ekspozicijose: savarankiškai nusikalė suvenyrinę plokštelę su savo atvaizdu, pasisvėrė specialiomis svarstyklėmis ir sužinojo, kiek kainuotų, jei parodytas svoris būtų paverstas auksiniu, platininiu ar sidabriniu.

Indrė Lašinytė

Ž. Snicorytės ir S. Pranio nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija