2016 m. lapkričio 4 d.    
Nr. 41
(2209)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Nuoširdus dėstytojas ir krikščioniškos bendrystės puoselėtojas

Doc. dr. Valentinas Bružauskas

Doc. dr. Vytautas Mikutis
skaito maldavimus Aleksandro
Stulginskio universiteto
Šv. Dvasios koplyčioje šv. Mišių metu

Ilgamečiam Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA, dabar Aleksandro Stulginskio universitetas, ASU) ir aktyviam Universiteto koplyčios pastoracinės veiklos dalyviui doc. dr. Vytautui Mikučiui sukanka 90 metų. V. Mikutis gimė 1926 m. lapkričio 7 d. Rėzgalių kaime, Kaltinėnų parapijoje (dabar – Šilalės r.), Žemaitijoje. Nelengva buvo Vytauto vaikystė ir jaunystė. Anksti tapo našlaičiu, nes 1927 metais mirė mama. Pateko giminaičių mamos brolio (dėdės) Simeono Bambalo ir tėtės sesers (tetos) Onos Bambalienės globon, mokėsi Šilalės ir Kaltinėnų pradžios mokyklose, Šilalės gimnazijoje. Ją baigęs, 1949 metais pradėjo mokytojauti Varsėdžių aštuonmetėje mokykloje.

Bendrystė su globėju kun. Petru Mikučiu pažadino susidomėjimą filosofiniais ir teologiniais mokslais. Tačiau dėl tėvelio ir senelių tremties į Sibirą teko slapstytis ir išvykti pas gimines į Kauną.

1950 metais įstojo į Kauno finansų-kredito technikumą. Baigęs dirbo finansininku ir ekonomistu Kauno organizacijose. Šį darbą derino su neakivaizdinėmis studijomis. 1957 metais užbaigė mokslus Vilniaus universitete. Po to dirbo buhalterinės apskaitos dėstytoju Kauno statistikos technikume ir Kauno žemės ūkio technikume.

1961 metais buvo pakviestas dėstyti LŽŪA. 1964 metais išvyko į aspirantūrą Maskvos Timiriazevo ŽŪA. Čia 1967 metais apsigynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Po to sugrįžo dėstytojo darbui į LŽŪA. 1970 metais suteiktas docento vardas.

LŽŪA išdirbo beveik 30 metų. Pasižymėjo kaip stropus, novatoriškas, nuoširdus ir produktyvus dėstytojas. Gražiai bendravo su studentais paskaitų ir kitų užsiėmimų metu. Buvo tolerantiškas, atlaidus, pakantus pedagogas, nuoširdžiai padedantis įveikti studentams pasitaikiusias mokymosi spragas. Studentų auditorijoje yra išsakęs savo apgailestavimą dėl lietuviškos mokymo literatūros stokos ir valdžios siūlymų apsiriboti tik rusiška literatūra. Dėl tokio pasisakymo pakliuvo į tarybinio saugumo akiratį.

Geranoriškai, nuoširdžiai bendravo su kolegomis, buvo nusiteikęs jiems patarti ir padėti spręsti iškilusias problemas. Žadino jaunuosius dėstytojus kelti savo kvalifikaciją, siekti aukštesnės mokslo pakopos, rengti mokslines publikacijas. Nuoširdžiai džiaugėsi savo kolegų bei absolventų pasiekimais.

Aktyviai dalyvavo mokymo metodiniame ir moksliniame darbe. Parašė apie dešimt metodinių mokymo priemonių, buvo penkių žemės ūkio apskaitos vadovėlių bendraautoris (1974, 1980, 1984, 1987, 1988), išleido knygą išlaidų apskaitos tematika (1982), paskelbė per 100 mokslo bei mokslo populiarinimo straipsnių. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose LŽŪA ir bendravo su Pabaltijo, Ukrainos, Baltarusijos ir Armėnijos akademijomis.

Baigęs dėstytojo karjerą, įsijungė į krikščioniškąją veiklą. Artimai bendravo su pirmuoju Universiteto kapelionu, Tabariškių parapijos klebonu, Marijonų provincijolu, bažnytinės teisės licenciatu kun. Pranu Račiūnu MIC. Bendradarbiavo organizuojant šv. Mišių aukojimą Universitete ir įkuriant jame koplyčią, rūpinosi gražia, jaukia koplyčios būkle ir kitais jos veiklos reikalais. Kartu su kapelionu siekė betarpiško, gyvo bendravimo su studentais, lankydavosi bendrabučiuose, skatino aplankytuosius gilinti savo tikėjimą ir stiprinti dorovingumą.

Žinodamas, kad „žmogus gyvas ne vien duona“ (Mt 4, 1–11), septintajame gyvenimo dešimtmetyje V. Mikutis ryžosi įgyvendinti savo jaunystės svajonę – studijuoti teologiją. Lankė VDU Teologijos fakulteto paskaitas, išklausė kun. P. Račiūno, buvusio pogrindinės kunigų seminarijos prie Marijonų vienuolijos įkūrėjo ir dėstytojo, diakonystės kursą. Talkino jam rengiant veikalo „Lietuvos vyskupų istorija“ rankraštį. Pastaraisiais metais lankė Trečiojo amžiaus universiteto Teologijos fakultetą. Įgytas teologijos žinias panaudoja pasaulietiniame apaštaliniame darbe bendraudamas su parapijiečiais ir studentais. Platina koplyčios lankytojams krikščionišką literatūrą (laikraštį „XXI amžius“ ir kitus leidinius), prisideda prie katalikiškų knygų leidybos. 2009 metais išleido knygą „Kunigas Petras Mikutis viešpaties vynuogyne“, skirtą savo dėdės kun. Petro gimimo 100-mečiui.

V. Mikutis gražiai bendravo ir su vėlesniaisiais Universiteto kapelionais – kun. Ričardu Repšiu ir teologijos daktaru kun. Ričardu Mikutavičiumi. Nuoširdžiai bei rūpestingai talkina ir dabartiniam kapelionui, Tabariškių klebonui kun. Rimantui Baltrušaičiui.

Vaisinga V. Mikučio bendrystė su buvusiu ilgamečiu „Vatikano radijo“ lietuviškų laidų vedėju, VDU ir Kauno kunigų seminarijos profesoriumi monsinjoru Vytautu Kazlausku. Monsinjoras buvo vienas labdaros bei paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“, veikusio Kaune ir Marijampolės rajone, steigėjų. V. Mikutis padėjo organizuoti šių namų veiklą ir jos apskaitą, buvo šios organizacijos revizorius.

Aktyviai dalyvauja Marijos legiono veikloje. Jos narių susirinkimams pagyvinti, be kita ko, sėkmingai naudoja šiuolaikines informacines technologijas. Noriai suteikia dvasinę ir kitokią pagalbą ligoniams ir kitiems jos stokojantiems. Lankosi ir fokoliarų judėjimo renginiuose. Šiltai bendrauja su buvusiais bendradarbiais, kaimynais, kraštiečiais ir kitais žmonėmis. Visus sutinka giedru žvilgsniu, išsako padrąsinančius žodžius, teikia geranoriškus patarimus.

Sveikindami su brandžiu jubiliejumi, buvę V. Mikučio bendradarbiai bei parapijiečiai nuoširdžiai dėkoja už krikščionišką poziciją įvairiapusėje jo veikloje, už uolią ilgametę bažnytinę tarnystę, už malonų bendravimą, suteiktą paramą bei kitokias gėrio dovanas ir linki Dievo palaimos, dvasinės bei fizinės stiprybės ir tolesnės vaisingos krikščioniškos veiklos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija