2016 m. lapkričio 11 d.    
Nr. 42
(2210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Žydų gelbėtojai Karalevičiai

Daiva Červokienė

Mokiniai skaito 1941 m. spalio 6 d.
Dargonių miške nužudytųjų Semeliškių
ir Vievio žydų tautybės žmonių
vardus. Priekyje sėdi Elena Čepanonienė
Vaidoto Andriejausko nuotrauka

Šiemet 740 metų minėjęs Semeliškių miestelis – vienas tų, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno daug žydų. Greta miestelio, vadinamame Baušos miške, 1941 m. spalio 6 d. buvo sušaudyta 960 žydų. Ne tik iš Semeliškių, bet ir aplinkinių miestelių – Vievio, Žaslių. Šios tragedijos paženklintoje vietovėje gyveno ir nemažai žydų gelbėtojų. Šįkart pasidomėkime Bijūnų kaime gyvenusių Stanislavos ir Prano Karalevičių šeima, kuri tais sudėtingais karo metais padėjo išsislapstyti 15 žydų. Knygoje „Gyvybę nešančios rankos“ išvardinta net 19 žydų, kuriuos gelbėjo Karalevičiai.

Stanislava ir Pranas Karalevičiai 1998 metais buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais, o 2011 metais pelnė Pasaulio Tautų Teisuolių vardus. 2012 metais Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti jų sūnus Henrikas Karalevičius, gyvenantis gimtajame Bijūnų kaime, bei dukra Elena Karalevičiūtė-Čepanonienė, gyvenanti Semeliškių miestelyje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija