|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Ekumeninė gailestingumo raiška Popiežiaus Pranciškaus pastabos Švedijoje apie krikščionių vienybę ir šventumą Mindaugas Buika
Viltis dėl perkeičiančios ir atnaujinančios gailestingumo galios kelyje į krikščionių vienybę ir šventumą taip būtų galima būtų reziumuoti popiežiaus Pranciškaus mintis, išsakytas per spalio 31 lapkričio 1 dienomis vykusį vizitą į Švediją, kuris pirmiausia buvo skirtas paminėti Martyno Liuterio (Martin Luther, 14831546) pradėtos Reformacijos 500 metų sukaktį. Švedijoje absoliučiai įsivyravusi liuteronybė yra tipiškiausias Reformacijos pavyzdys, kartu su tradicinio protestantizmo dabar sunkiai išgyvenama tikėjimo nuosmukio krize. Toje labiausiai sekuliarizuotoje Vakarų šalyje iš 9,5 milijono gyventojų du trečdaliai yra liuteronai (1975 metais dar buvo 95 proc.), tačiau tik 15 proc. jų tiki, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir tik 400 tūkstančių bent kartą per mėnesį lankosi pamaldose. Minėto vizito metu Šventasis Tėvas aukojo Visų Šventųjų liturginės šventės šv. Mišias mažajai Švedijos katalikų bendruomenei (apie 1,5 proc. visų šalies gyventojų), kurios daugumą dabar sudaro migrantai ir jų palikuonys, priklausantys sostinės Stokholmo vyskupijai. Reformacijos sukakties apmąstymas Reformacijos sukakties minėjimui spalio 31-oji pasirinkta neatsitiktinai, kadangi kaip tik šią dieną 1517 metais augustiniečių vienuolis, Vitenbergo (Vokietija) teologijos profesorius M. Liuteris paskelbė savo garsiąsias 95 tezes, religinę doktriną, atvedusią į didžiąją protestantizmo atskilimą Vakarų Bažnyčioje. Ekumeninis popiežiaus Pranciškaus ir liuteronų dvasinių vadovų susitikimas įvyko senojoje Lundo XII amžiaus katedroje. Lundas yra istoriškai svarbus tiek katalikams, tiek liuteronams, nes popiežiaus Paskalio II 1104 metais įkurta Lundo arkivyskupija buvo pirmoji Katalikų metropolija viso Skandinavijos regiono (Švedijos, Danijos ir Norvegijos) mastu. O 1947 metais kaip tik Lunde buvo įkurta Pasaulio liuteronų federacija (PLF), kuriai dabar priklauso 75 milijonai tikinčiųjų beveik 100 pasaulio šalių (liuteronai vyskupiją turi Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje tai didžiausios vietos tikinčiųjų bendruomenės). Liuteronybė yra pirmoji, seniausia ir didžiausia protestantizmo kryptis, o iš viso iš Reformacijos atskilusioms įvairiausioms bendruomenėms dabar pasaulyje priklauso 600700 milijonų krikščionių. Katalikų Bažnyčiai, kuri pastaruosius penkis dešimtmečius bendrauja tiek su PLF, tiek ir su kitomis tarptautinėmis protestantų organizacijomis, priklauso 1,3 milijardo tikinčiųjų. Taigi, Reformacijos ištakų apmąstymas, kaip ir Vakarų krikščionių vienybės atstatymo siekis, paliečia 2 milijardus tikinčiųjų. Todėl sekuliarizmo iššūkyje ypač svarbi Jėzaus Kristaus malda: Tegul visi būna viena... kad pasaulis įtikėtų (Jn 17, 21). Kaip tik šį Viešpaties maldavimą savo dangiškajam Tėvui priminė ir popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Lundo katedroje vykusių istorinių ekumeninių pamaldų dalyvius, tarp kurių buvo PLF pirmininkas Jeruzalės liuteronų vyskupas Munibas Junanas (Munib Younan) ir PLF generalinis sekretorius čilietis pastorius Martynas Jungė (Martin Junge). Šventasis Tėvas sakė, kad ta malda mus guodžia ir įkvepia būti viena su Jėzumi ir kartu melstis: Suteik mums vienybės dovaną, kad pasaulis galėtų įtikėti Tavo gailestingumo galia. Kaip tik tokio liudijimo pasaulis laukia iš visų krikščionių, kurie turi būti patikimi gailestingumo skleidėjai, patvirtinantys, kad atleidimas, susitaikymas ir atsinaujinimas yra jų kasdienė patirtis. Taip jie, džiugiai skelbdami ir liudydami Dievo gailestingumą konkrečiais darbais, pirmiausia gina ir skatina kiekvieno žmogaus orumą. Be šios tarnystės pasaulyje ir pasauliui krikščionių tikėjimas nėra išbaigtas, pabrėžė popiežius Pranciškus. Pastebėjęs, jog katalikai ir liuteronai, kaip ir visi krikščionys, turi gerai įsisąmoninti, kad tos jų pastangos be Dievo pagalbos bus bevaisės, jis kvietė melsti bendrystės malonės, kad Jėzaus Kristaus sekėjai kartu galėtų nešti Jo Žodį pasauliui, kuriam labai reikia Jo švelnios meilės ir gailestingumo. Bendros tarnystės patvirtinimas Bendravimo ir tikėjimo liudijimui kviečiama ir Lundo katedroje po ekumeninių pamaldų popiežiaus Pranciškaus ir Pasaulio liuteronų federacijos pirmininko vyskupo M. Junano pasirašytoje bendroje deklaracijoje ir nurodoma, kad su apgailėjimu pripažįstant sunkią krikščionių istorinių nesutarimų naštą, reiškiamas tvirtas pasiryžimas kartu liudyti begalinio Dievo gailestingumo malonę, kuri tapo regima Kristaus kryžiaus aukoje ir prisikėlime. Tokiame Evangelijos liudijime įsipareigojama toliau augti bendrystėje, kurios ištakos Krikšto sakramentas. Bus toliau stengiamasi įveikti likusias kliūtis kelyje į pilnutinę katalikų ir liuteronų vienybę, kuri būtų išreikšta visų trokštamu Eucharistijos priėmimu prie bendro stalo. Su įsipareigojimu darniai liudyti Jėzaus Kristaus Evangeliją, kad pasaulis išgirstų ir priimtų Gerąją Žinią apie išganomąjį Dievo veikimą, Lundo katedroje paskelbtoje deklaracijoje vėlgi katalikai ir liuteronai kviečiami konkrečiai tarnystei ginant žmogiškąjį orumą ir teises ypač vargingųjų, kad pasaulyje įsivyrautų teisingumas ir būtų atmestos visos prievartos ir engimo formos. Nurodomas ir religinis (islamiškasis) ekstremizmas, dėl kurio įvairiose vietose, ypač Artimuosiuose Rytuose, daug kenčia mūsų broliai ir seserys Kristuje bei jų bendruomenės. Popiežiaus Pranciškaus ir PLF vadovo vyskupo M. Junano pasirašytame kreipimesi, katalikai ir liuteronai kviečiami kartu darbuotis, kad būtų svetingai priimami migrantai ir pabėgėliai, kuriems reikalinga pagalba, nes jie priversti ieškoti prieglobsčio nuo karų, persekiojimų ir kitų nelaimių ir pirmiausia ieško savo žmogiškų teisių apgynimo. Beje, šiuo atžvilgiu Švedija rodo tikro svetingumo pavyzdį, per pastaruosius kelerius metus priėmusi net 160 tūkstančių pabėgėlių, juos stengėsi integruoti, įveikti neišvengiamus sunkumus. Iš viso Švedijoje dabar gyvena beveik 1 milijonas migrantų! Lundo deklaracijoje pabrėžiamas būtinumas, kad bendra liuteronų ir katalikų tarnystė pasauliui būtų išplėsta į visą Dievo kūriniją, kuri dabar irgi kenčia dėl perdėtos eksploatacijos ir nepasotinamo godumo pasekmių. Taigi, nurodant gamtosaugos aktualumą, pripažįstama būsimųjų kartų teisė paveldėti ir džiaugtis Dievo dovanotais pasaulio resursais ir grožiu. Todėl ir ekumeniniame veikime reikia stengtis pakeisti širdis ir protus, kad visuomenėje įsivyrautų mylinti ir atsakinga kūrinijos globa. Katalikų Bažnyčios ir liuteronų dvasinių vadovų deklaracija dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą tvirtai žengti nuo istorinių konfliktų prie sutarimo ir bendrystės viename mistiniame Kristaus Kūne, į kurį savuoju Krikštu visi esame įterpti. Šią ekumeninę kelionę kviečiamos tęsti visų lygių katalikų ir liuteronų bendruomenės, rodydamos atitinkamą kūrybingumą, bendradarbiavimo džiaugsmą ir viltingumą. Vietoje praeities konfliktų Dievo teikiamas vienybės siekis mus turi vesti į bendradarbiavimo ir solidarumo gilinimą suartėdami tikėjime į Kristų, kartu melsdamiesi, išklausydami vieni kitus, gyvendami Kristaus meile tarpusavio santykiuose, mes, katalikai ir liuteronai, atsiveriame Triasmenio Dievo veikimo galiai. Taip savuoju liudijimu jie atnaujina apsisprendimą būti ištikimais begalinės Dievo meilės skelbėjais visai žmonijai. Iškalbingų liudijimų pavyzdžiai Spalio 31 dieną Malmės miesto arenoje vykusiame ekumeninių liudijimų vakare komentuodamas išgirstus pasakojimus apie įvairiose pasaulio šalyse vykdomus bendrus katalikų ir liuteronų karitatyvinius projektus, popiežius Pranciškus pripažino, jog tai yra šviesūs tarnavimo artimui pavyzdžiai dabar karų ir konfliktų draskomame pasaulyje. Tai skatina bendras pastangas užkirsti kelią beatodairiškam plėšikavimui gamtinių resursų srityje. Nurodydamas jaunos krikščionės iš Indijos vardu Pranita liudijimą dėl atsakomybės už gamtos apsaugą, Šventasis Tėvas pritardamas sakė, kad tai yra sektinas atsiliepimas į mus be galo mylinčio Dievo planą, o rūpinimasis Jo dovanomis skatina gilesnį Viešpaties kontempliavimą. Beje, tai yra ir rūpinimasis vargšais, nes dėl neatsakingo elgesio vykstančios stichinės nelaimės, gamtinių resursų išeikvojimas ir klimato kaita labiausiai pažeidžia skurstančiųjų būklę, nes verčiami emigruoti iš gimtųjų vietų. Visi mes, krikščionys, esame atsakingi už kūrinijos priežiūrą ir visų mūsų veiksmai, gyvenimo būdas turi atitikti tikėjimo nuostatas, sakė popiežius Pranciškus, drąsindamas ekumeninį įsipareigojimą bendrųjų namų atžvilgiu. Aptardamas tame ekumeniniame susitikime dalyvavusio Sirijos miesto Alepo katalikų vyskupo Antuano Odo (Antoine Audo) SJ pasakojimą apie ten dabar vykstančius mūšius, dideles civilių gyventojų netektis ir kančias, Šventasis Tėvas pripažino, jog tas miestas karo parklupdytas ant kelių ir jame su panieka trypiamos net fundamentaliausios teisės. Jau kelerius metus vykstantis Sirijos konfliktas, atnešęs kelis tūkstančius žmonių gyvybių aukų bei milijonų pabėgėlių srautą, atskleidė ir didelį heroizmą tų vyrų ir moterų, kurie, likdami kovų sūkuryje suteikia įmanomą materialinę ir dvasinę pagalbą vietiniams gyventojams. Drąsindamas tokią veiklą net ir pavojingomis bei dramatiškomis aplinkybėmis, popiežius Pranciškus sakė, kad tie gelbėtojai taip pat yra visų mūsų širdyse ir maldose. Prašydamas atsivertimo malonės tiems politiniams lyderiams, kurie yra atsakingi už Artimųjų Rytų tautų likimą, jis pabrėžė, jog taikdarystės veiksmuose ir gailestingumo darbuose net ir tvyrančio priešiškumo aplinkybėmis ištikimai reiškiama neblėstanti krikščioniška viltis. Užbaigiant ekumeninį liudijimą Malmės arenoje pagrindinių katalikų ir liuteronų labdaros organizacijų Caritas Internationalis ir World Service vadovai paskelbė bendrą ketinimų deklaraciją Kartu viltyje, kurioje pasižadama glaudžiai bendradarbiauti dėl žmogaus orumo gynimo ir socialinio teisingumo įgyvendinimo. Caritas Internationalis generalinio direktoriaus Mišelio Rua (Michel Roy) ir World Service direktorės Marijos Imonen (Maria Immonen) pasirašytame pareiškime patvirtinama, kad šios globalinės krikščioniškos paramos organizacijos, veikiančios daugiau nei 150 pasaulio šalių, liudydamos Dievo gailestingumą ir siekdamos visuotinės Bažnyčios vienybės, yra pasiryžusios svariai prisidėti prie ekstremalaus skurdo tarptautinėje bendrijoje įveikimo. Pabrėžiama, jog šiai veiklai reikalinga drąsa, įsipareigojimas ir atkaklumas bei gilaus tikėjimo motyvacija, kad Dievas visuomet yra su mumis, kai pasipriešiname blogiui. Ketinimų deklaracijoje patvirtinamas bendras katalikų ir liuteronų paramos organizacijų įsipareigojimas toje veikloje vadovautis ir ginti krikščioniškas vertybes, pirmenybę teikti taikos ir santarvės plėtrai, veiksmingam atsiliepimui į didžiąsias stichines nelaimes, pilietinių visuomenių sąveikos stiprinimui ginant žmogaus teises. Naujieji palaiminimai šiandien Gailestingumo ir artimo meilės įgyvendinimą, kaip svarbų kelio į šventumą bruožą, popiežius Pranciškus iškėlė sakytoje homilijoje lapkričio 1 dieną per Visų Šventųjų liturginį minėjimą Malmės Swedbank stadione aukotas šv. Mišias, kuriose gausiai dalyvavo Švedijos, Danijos bei Norvegijos šalių katalikai. Švedijoje dabar veikia 45 katalikų parapijos ir 22 misijų centrai, kuriuose darbuojasi 140 kunigų, beveik 250 seserų vienuolių, 30 nuolatinių diakonų ir apie 500 pasauliečių katechetų, kunigystei ruošiasi 15 seminaristų. Tai yra gana nemažas skaičius tik 120 tūkstančių narių turinčiai katalikų bendruomenei. Dabar Katalikų Bažnyčios nariai Švedijoje džiaugiasi religijos laisve, bet galima prisiminti, kad XVI amžiuje, liuteronybei tapus valstybine religija, švedui būti kataliku reiškė mirties bausmės grėsmę. Vėliau tas nusistatymas sušvelnėjo, bet net XIX amžiaus viduryje į katalikybę atsivertę švedai buvo verčiami išvykti iš gimtosios šalies. Todėl ir iki XX amžiaus vidurio katalikiška veikla Švedijoje buvo suvaržyta, o slapta įkurtos vienuolinės bendruomenės registravosi kaip sanatorijos. Iki 1951 metais Švedijoje priimto religijos laisvės įstatymo katalikams buvo draudžiamos kai kurios, pavyzdžiui, mokytojo ir slaugos profesijos. Dar 2000 metais visų tikybų išpažinėjai privalėjo mokėti mokesčius valstybinei Liuteronų Bažnyčiai. Pastaroji yra labai politizuota ir turi prisitaikyti prie Švedijoje vyraujančio socialinio laicizmo pasaulėžiūros, ypač, kai kalbama apie homoseksualizmą ir panašius dalykus. Pavyzdžiui, valdžia yra palanki vienai Stokholmo liuteronų vyskupei, kuri yra lesbietė ir gyvena homoseksualioje partnerystėje su kita liuteronų pastore, augina su ja sūnų, o dvasininkui viešai sukritikavus homoseksualius santykius, pasiremiant Šventojo Rašto mokymu, iškyla grėsmė būti patrauktam į baudžiamąją atsakomybę. Štai kodėl dabar Švedijoje kiekvienais metais atsiranda dešimtys atsivertimų į katalikybę ir tarp liuteronų dvasininkų, kurie siekia patvirtinti ištikimybę tikram krikščioniškam mokymui ir tradicijai. Visų Šventųjų šventės šv. Mišių, kurias kartu aukojo ir kaimyninių Europos šalių vyskupų konferencijų atstovai, įskaitant Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, homilijoje Šventasis Tėvas pabrėžė, kad šventumas reiškiasi ne tik didžiais darbais, bet ir kasdiene ištikimybe savojo Krikšto reikalavimams. Priminęs šiais metais kanonizuotą švedę vienuolę šv. Elžbietą Heselblad (Elisabeth Hesselblad, 18701957) ir jos gailestingumo darbus, popiežius Pranciškus sakė, kad šventumas pirmiausia įprasminamas pasiaukojančia Dievo bei brolių ir seserų meile. Homilijoje komentuodamas to šventadienio Evangelijoje skaitytus Jėzaus Kalno pamokslo palaiminimus (Mt 5, 312), jis pabrėžė, kad jie yra Kristaus ir kiekvieno krikščionio įvaizdis, savotiška tapatumo kortelė mūsų siekiamo šventumo kelyje. Šventasis Tėvas homilijoje suformulavo naujus palaiminimus, kurie yra aktualūs atsiliepiant į dabarties sunkumus ir rūpesčius. Jis kalbėjo: - Palaiminti, kurie su tikėjimu iškenčia kitų sukeltą blogį ir jiems nuoširdžiai atleidžia; - Palaiminti, kurie žvelgia į akis apleistiesiems bei atstumtiesiems ir rodo jiems savo artumą; - Palaiminti, kurie mato Dievą kiekviename asmenyje ir padeda kitiems Jį taip atpažinti; - Palaiminti, kurie saugo ir rūpinasi mūsų bendrais namais; - Palaiminti, kurie atsisako savo patogumų, kad galėtų padėti kitiems; - Palaiminti, kurie meldžiasi ir darbuojasi dėl visiškos vienybės tarp krikščionių. Anot popiežiaus Pranciškaus, įgyvendinantys šiuos palaiminimus yra Dievo švelnumo ir gailestingumo šaukliai ir gaus užtarnautą atlygį. Jis patikėjo užtariančiai Švč. Mergelės Marijos globai būti palaimintais siekius, kad galėtume būti šventi visų krikščionių bendrystėje. Po šv. Mišių, prieš kalbėdamas šventadienio Viešpaties Angelas maldą, Šventasis Tėvas dėkojo Stokholmo katalikų vyskupui Andersui Arborelijui (Anders Arborelius), vieninteliam Švedijos katalikų ganytojui, už sveikinimo žodžius. Jis linkėjo tikintiesiems savo tikėjimą išreikšti sakramentų praktikavimu ir dosnia tarnyste kenčiantiems bei stokojantiems, būnant druska ir šviesa savo gyvenamoje aplinkoje, rodant pagarbą ir solidarumą broliams ir seserims iš kitų Bažnyčių bei visiems geros valios žmonėms.
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |