2016 m. lapkričio 11 d.    
Nr. 42
(2210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečio jubiliejus

Lietuvos Respublikos prezidentė
Dalia Grybauskaitė palinkėjo 90-metį
šventusiam Valdui Adamkui sveikatos
ir stiprybės. V. Adamkus įteikė
Prezidentei savo naujausią knygą
„Pokalbiai nesilaikant protokolo“
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Prezidentui Valdui Adamkui lapkričio 3 d. sukako 90 metų. Jubiliatą pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasak Prezidentės, V. Adamkaus, kaip valstybės žmogaus, kaip intelektualo, patirtis yra neįkainojama, o vadovavimo Lietuvai metai – svarbi mūsų naujausios istorijos dalis. Šalies vadovė palinkėjo V. Adamkui sveikatos, stiprybės ir geros šventinės nuotaikos.

Garbingą jubiliejų buvęs šalies vadovas paminėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kuriame jis yra Tarybos pirmininkas, o po restauracijos atidaryta prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Šios viešosios įstaigos veikla yra susieta su VDU Lietuvių išeivijos institutu.

Adamkus gimė 1926 metais Kaune. Šiame mieste jis lankė mokyklą, o karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepą, būdamas beveik aštuoniolikos, kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją, ten baigė lietuvių gimnaziją, įstojo į Miuncheno universiteto Gamtos fakultetą. 1949 metais V. Adamkus su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Emigracijoje V. Adamkus ėjo aukštas pareigas JAV federalinėje Aplinkos apsaugos agentūroje ir aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje, vadovavo visuomeninei organizacijai „Santara-Šviesa“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, per pirmuosius prezidento rinkimus buvo Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas. Šiuos rinkimus S. Lozoraitis pralaimėjo buvusiam Lietuvos komunistų partijos vadovui Algirdui Brazauskui. Lietuvos prezidento pareigas V. Adamkus ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais. Pirmosios kadencijos metu Lietuva užbaigė derybas dėl narystės ES ir buvo pakviesta prisidėti prie NATO.


Žaidimai tęsiasi

Edvardas ŠIUGŽDA

Ir vis dėlto tenka pripažinti Gabrieliaus Landsbergio principingą poziciją neiti į jokią koaliciją su Ramūno Karbauskio draugais, jei Lietuvos gelbėtojas ir vertybių sergėtojas pradeda valdžios pyrago dalijimąsi tik su socialdemokratais. Nors dažnai atrodė ir buvo bandoma įteigti, kad nuolatinis G. Landsbergio kartojimas laikytis savo pozicijos yra grynas užsispyrimas, tačiau už tai verta netgi pagirti. Matant, kaip valdžios pyragas godžiai po trumpalaikio sutrikimo dalijamas su pralaimėjusiais socialdemokratais, tikrai geriau likti opozicija, turinčia savo poziciją. Nors tokios pozicijos pasekmė gali kelti didelę riziką, jog Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gali tapti užribio partija, savotiškais marginalais, vien tik kalbančiais apie savo programos skaidrumą ir kritikuojančiais „valstiečius“ už jų politikos nerealumą, bet principingumas išties pagirtinas. Kaip TS-LKD vadovas G. Landsbergis aiškiai atsisakė būti „antruoju broliu“ koalicijoje su „valstiečiais“, nes, jo manymu, TS-LKD turi išlikti ta partija, su tomis vertybėmis ir nuostatomis, už kurią žmonės balsavo ne tik per šiuos rinkimus, bet nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ir kaip beatrodytų iš šalies, kad jaunasis Landsbergis per daug atkakliai laikosi savo nuostatų, ne visada aiškiai parodomų, ne visada akivaizdžių, bet būtent toji pozicija lemia už ją balsavusių žmonių pasitikėjimą. Tad iš G. Landsbergio neatimsi to, ką šiuo atveju jis turi – principingumo. Galima pakartoti, kad tai gali pražudyti vienintelę dešiniąją partiją, bent tokią, kokia ji save eksponuoja jau daug metų. Juk po praėjusių ketverių ir dar ketverių būsimų metų opozicijoje gali net ir nelikti šios dešiniosios partijos, į kurią bent dabar dalis rinkėjų gali žiūrėti kaip į dešiniąją jėgą, kažkiek, bent žodžiais, besipriešinančią sugrįžimui į Didžiąją imperiją.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija