Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Minėjo vyskupijos 90-metį

Bronius VERTELKA

Konferencijų salėje (iš kairės): Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė

Lapkričio 25-ąją Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko konferencija „Panevėžio vyskupija: nuo įkūrimo iki nūdienos“, skirta vyskupijos 90-mečiui paminėti. Įžanginį žodį apie vyskupijos ir bibliotekos ryšius tarė bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Dar 1988 metų vasarą prasidėjo aktyvus bendravimas tarp bibliotekos ir Kristaus Karaliaus Katedros. Gruodį į biblioteką atėję kun. Stasys Kazėnas ir mons. Juozapas Antanavičius pasiūlė surengti senų knygų parodą. Pirmoji tokia paroda buvo pristatyta prieš Šv. Kalėdas.

Konferencijos dalyvius sveikino miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir bibliotekos direktorė Rima Maselytė, kalbėjo ją inicijavęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Pranešimą „Lituanorum gente reikšmė Lietuvos ir Panevėžio katalikams“ skaitė Vilniaus universiteto doc. dr. Arūnas Streikus. Svečias išsamiai pasakojo apie tai, kas vertė steigti naujas vyskupijas, tarp jų – ir Panevėžio. Pirmąjį Panevėžio vyskupą Kazimierą Paltaroką jis priskyrė prie šviesiausių to meto asmenybių Lietuvoje. Tai buvo tikra Dievo dovana mūsų tautai. Vyskupas buvo socialinio Bažnyčios mokymo žinovas, globojo ateitininkus, kurių veiklą buvo prispaudę tautininkai. Tarp jo dvasinių pasekėjų buvo kun. Alfonsas Lipniūnas, tapęs Štuthofo koncentracijos stovyklos kankiniu. Vyskupas buvo už tai, kad kunigai netaptų ūkininkais, atsisakytų žemės dirbimo. Ganytojo namuose lankydavosi prof. Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, kiti iškilūs valstybės protai.

Pranešime „Šv. Kazimiero gerbimo tradicijų ir pamaldumo ženklai Panevėžio vyskupijoje“ dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (Bažnytinio paveldo muziejus) paminėjo ir iš Raguvos kilusio dailininko Jono Mackevičiaus tapytą freską „Stebuklas ties Polocku“. Ją galima matyti Kristaus Karaliaus Katedroje virš centrinio altoriaus. Freskos siužeto pagrindas – šv. Kazimiero pasirodymas Lietuvos kariuomenei, kovojusiai su gausesnėmis rusų pajėgomis prie Polocko tvirtovės, ir pagalba jas nugalint (1518 m.).

Apie pirmojo Panevėžio vyskupo K. Paltaroko reliktus, jų apsaugą kalbėjo kun. dr. Simas Maksvytis (Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektoratas). Steigti ganytojo asmeninių daiktų muziejų mintis kilo kan. Robertui Pukeniui, ją toliau vystė apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis. Namas, kuriame gyveno vysk. K. Paltarokas ir veikė vyskupijos kurija, šiuo metu remontuojamas. Pasaugoti kai kuriuos daiktus apsiėmė Kraštotyros muziejus. Prie šviesaus ganytojo atminimo išsaugojimo ryškiai prisideda G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Atlikus pastato Sodų gatvėje remontą, muziejus turės didesnę erdvę.

Ne vieną originalų pastebėjimą pateikė gerai pažinojęs vysk. K. Paltaroką mons. Juozapas Antanavičius. Konferenciją vedė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Mažosios Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Kalbėjo Seimo nariai Povilas Urbšys ir Rasa Juknevičienė. Tarp konferencijos dalyvių buvo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, daug kunigų ir seserų vienuolių.

Konferenciją aptarė bibliotekininkė A. Saladūnaitė. Ji minėjo, kad vysk. K. Paltarokas mėgo padirbėti sode ir priminė, jog lapkričio 26-ąją sukanka 114 metų nuo vyskupo Antano Baranausko mirties. Jis K. Paltaroką, būsimą pirmąjį Panevėžio vyskupą, įšventino diakonu.

Bibliotekos fojė veikė paroda „Panevėžio vyskupija: nuo įkūrimo iki šių dienų“.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“