2016 m. gruodžio 9 d.    
Nr. 46
(2214)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gailestingumo metų paletėje – mokymosi ir meninės raiškos popietė

Konferencijos rengėjai ir lektoriai
Alytaus kraštotyros muziejuje

Kun. dr. Algirdas Petras Kanapka sakė,
kad Dievas yra gailestingas, tik reikia
protingai to gailestingumo ieškoti

Vilniaus dailės akademijos
dėstytojas dailininkas Valentinas
Butanavičius kalbėjo apie tikėjimo
ir vilties spalvas tapyboje

Lapkričio 16-ąją Alytaus kraštotyros muziejuje vyko Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) inicijuotas mokymosi savaitės renginys „Gailestingumo metų spalvos“, kurį organizavo Alytaus dekanatas, VšĮ „Dienos namai“, Kraštotyros muziejus bei apskrities literatų klubas „Tėkmė“. Tai – dvasinio mokymosi, meninės ir gailestingumo apraiškų peržvalga mūsų visuomenėje.

Priimki žodžio meilės spindulėlį, jis tave šildys ir skausme atjaus…

Renginio vedėjui, miesto teatro aktoriui Eugenijui Rakauskui pakvietus, sveikinimo žodį tarė LSŠA Alytaus skyriaus vadovė, Verslo konsultacinio centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė ir priminė, kad suaugusiųjų mokymo(si) savaitė lapkritį organizuojama septynioliktąjį kartą, o Alytaus krašte jau vyko daugiau kaip 100 renginių. Pasak A. Ščiglinskienės, besimokydamas žmogus nelieka vienas, atranda įdomių užsiėmimų, naujų draugų, pajunta gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Susirinkusiuosius sveikino Alytaus kraštotyros muziejaus direktorės pavaduotoja Daiva Bagdonienė.

Alytaus dekanas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis klausė, ką Gailestingumo metai palietė ir ką davė. Dvasininko nuomone, gailestingumo visuomenėje nėra daug, todėl reikia atitaisyti klaidas, kiekvienam linkėjo pasitikrinti, kiek širdyje turi gailestingumo ir nepamiršti gerais darbais papildyti jo atsargas.

Šio teksto autorė pastebėjo, jog žmogus ateina į pasaulį trumpam gyvenimui, ir būtų gera, jei jis nuo gimimo iki išėjimo būtų pilnas gėrio, džiaugsmo, ramybės. Deja, greta gėrio gyvena ir blogis. Ypač visokie rūpesčiai užgula senatvėje, kai apleidžia jėgos. Todėl reikia pamatyti, atjausti kitą žmogų, jam padėti. Svarbu yra vienišam žmogui pasakyti gerą žodį, paguosti, aplankyti. „Tėkmės“ klubo literatai nepamiršta klubo narių, kurie negali atvykti į renginius dėl senatvės ar susirgimų, taigi klubas „Tėkmė“ – tarsi viena didelė darni šeima.

Dėmesys kitam ir pagalba nušvinta šviesiausios vilties spalvomis

Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, dailininkas Valentinas Butanavičius kalbėjo apie tikėjimo ir vilties spalvas, išreikštas jo paveiksluose ir sukomponuotose skaidrėse. Anot jo, pajusti, pamatyti bendrumą, tvarką, gailestingumą galima gyvojoje gamtoje, bičių ar skruzdžių veiksmuose. Mūsų visuomenė ženkliai susiskaldžiusi, nelengva reikštis dvasingumui. Žmonėms trūksta nuoširdaus kontakto. Viešoji erdvė šiandien stipriai perpildyta informacijos bei triukšmo. Kaip nutapyta kalbančiojo paveiksle, iki žmogaus širdies prieiti reikalingos kopėčios (pastangos). Dailininko pastebėjimu, Evangelijose Kristus veiksmais, o ne žodžiais skelbia gailestingumą. Todėl šiandien, lektoriaus įsitikinimu, ypač aktualu visiems tikintiesiems puoselėti atvirumą, mokytis patiems daugiau duoti, bendrauti nei laukti, kol tai padarys kiti ir pakvies. „Dėmesys kitam ir pagalba mūsų tikėjimo lauke visuomet nušvinta šviesiausios vilties spalvomis“, – kalbėjo V. Butanavičius.

Dievas yra gailestingas, tik reikia protingai to gailestingumo ieškoti

Apie atlaidų svarbą jubiliejiniais gailestingumo metais mąstė Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos klebonas,  moralinės teologijos daktaras kun. Algirdas Petras Kanapka. Jis iš lotynų kalbos į lietuvių yra išvertęs „Atlaidų vadovą“. Svečio įsitikinimu, ne visi teisingai supranta atlaidų reikšmę bei malonės gavimo kelius (būdus) kiekvienam tikinčiajam. Gauti visuotinių atlaidų malonę nėra lengva. Labai svarbu, pasak kunigo, melstis į Švč. Jėzaus Širdį, kalbėti rožinio maldas. Atlikę išpažintį, pajuntame palengvėjimą. Eiti išpažinties turėtume bent kartą per mėnesį. Ir daugiau reikėtų melstis už mirusiuosius artimuosius, kad lengviau jiems būtų gauti Dievo atleidimą, esant skaistykloje. Pasak dvasininko, Dievas yra gailestingas, tik reikia protingai to gailestingumo ieškoti. Pažvelgę į Dievo Motinos gyvenimo pavyzdį, matome, kad Ji buvo uoli Dievo gailestingumo liudytoja, užtarėja ir bendradarbė, padėjusi apaštalams, Kristui iškeliavus pas Tėvą, toliau kurti bei plėtoti Jo įsteigtą Bažnyčią. Šiandien, priminė kun. A. P. Kanapka, lapkričio 16-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje numatytos Gailestingumo Motinos iškilmės dar kartą patvirtina ypatingą Jos vaidmenį Katalikų Bažnyčios gyvenime.

Reikia turėti žmogiškos meilės ir gailestingumo

O kaip gailestingumas reiškiasi valstybės institucijose? Apie tai pasakojo apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas Almantas Geležius. „Sveikame kūne – sveika dvasia“, – savo kalbą pradėjo jis. „Žmogaus gailestingumas – dieviškojo gailestingumo dalis, bet valstybinės institucijos gailestingumo nei duoda, nei atima“, – sakė A. Geležius. Jeigu žmogus priima Kristaus mokymą, vadovaujasi juo, tai yra gailestingas. Sunkiems, beviltiškiems ligoniams Slaugos skyriuje reikalinga paliatyvioji pagalba. Ši pagalba Lietuvoje atsirado neseniai, atėjo iš Vakarų pasaulio. Sergant nepagydomomis ligomis, specialios komandos dėka palaikoma ligonio gyvybė ir teikiama pagalba šeimoms. Alytuje teikti paliatyviąją pagalbą nelengva, nes stinga patalpų, šioje ligoninėje yra tik penkios tokios pagalbos lovos. Dar yra ambulatorinė paliatyvi pagalba, t. y. pagalba į namus. Ir pacientų yra daugiau kaip 500. „Tikinčios slaugytojos, dėmesingai bendraujančios su ligoniais, užsitarnauja jų pasitikėjimą. Čia dirbant reikia turėti nemažai žmogiškos meilės, gailestingumo, kantrybės, o šito mūsų visuomenėje labiausiai ir pasigendama“, – baigė pasisakymą A. Geležius.

Literatų klubo „Tėkmė“ narės Onutė Baltrukevičienė ir Scholastika Kavaliauskienė paskaitė savo poezijos apie gerumą, gailestingumą, atjautą ir viso to dalijimą aplinkiniams, šalia esantiems. Tarp pranešimų, pritariant akordeonui, gražiai nuskambėjo poetų Antano Monkeliūno ir Albino Rauličkio kūrybos dainos „Gimtinei“, „Mylėk mane“ ir „Tu širdy visada“. VšĮ „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva padėkojo visiems, atsiliepusiems į kvietimą mokytis, prisiminė Gailestingumo metais įstaigos organizuotus renginius ir pakvietė plačiau pasidalinti įspūdžiais prie dekano Arūno Užupio parūpinto vaišių stalo.

Konferencijoje talkino VšĮ „Savanorystės tiltai“ (direktorius – Tomas Nikulinas) bei „Dienos namų“ savanoriai Žydrūnė Česonytė, Mantas Ablačinskas, Lukas Marčiulaitis, Gema Gocentienė, Aldona Gališanskienė.

Renginys baigėsi Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo dekanas, g. kan. Arūnas Užupis, kunigai dr. Algirdas Petras Kanapka ir Artūras Vaškevičius.

Emilija Lukšytė-Krušinienė,
Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė

Zenono Šilinsko nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija