2016 m. gruodžio 16 d.    
Nr. 47
(2215)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

„Lietuvos geležinkeliai“ – valstybė valstybėje

Antradienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) vykdydama ikiteisminį tyrimą dėl galimo mokesčių sukčiavimo atliko kratas akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). Kratos vykdytos centrinėje „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje ir antrinėse geležinkelių įmonėse, kurių yra arti 50-ies. Nors buvusiam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai iki tyrimo jokie įtarimai nebuvo pareikšti, tačiau FNTT neatmetė galimybės, jog vykdant ikiteisminį tyrimą gali būti sulaikyti ar apklausti geležinkelių darbuotojai. Laikinasis įmonės vadovas Andrius Montrimas sako, kad FNTT tyrimas nesusijęs su valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ veikla ir su bendrovės vidaus sandoriais.

Kaip žinoma, ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius S. Dailydka iš pareigų atsistatydino gruodžio pradžioje, įmonei laikinai vadovauja Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius A. Montrimas. „Lietuvos geležinkelių“ valdymą ne kartą kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, dėl veiklos skaidrumo ir efektyvumo trūkumo, įmonę pavadinusi valstybe valstybėje. Žiniasklaida pastaruoju metu kėlė klausimus dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skaidrumo, vidaus sandorių ir partnerystės su Rusijos koncernu „Transmashholding“, iš kurio antrinės įmonės 2012–2013 metais LG pirko lokomotyvų važiuoklės rėmų už 44,92 mln. €. Vienas šio Rusijos koncerno akcininkų yra Rusijos karinės pramonės koncerno „Kalašnikov“ akcininkas. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. €, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams. Išsamūs pastarųjų trejų metų bendrovės paramos duomenys rodo, kad Vilkaviškio ir Mažeikių rajonų lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos sulaukė išskirtinio dėmesio skirstant „Lietuvos geležinkelių“ paramą. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje kadenciją baigiantis premjeras Algirdas Butkevičius į Seimą kandidatuoja nuo 1996 metų, o Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba jo patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ po šešerių bendradarbiavimo su Rusijos koncernu „Transmashholding“ metų ketina kreiptis į specialiąsias tarnybas, norėdama sužinoti, ar Rusijos bendrovė kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, ar LG gali toliau su ja dirbti. Laikinasis bendrovės vadovas A.  Montrimas sako pavedęs antrinės įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depo direktoriaus pavaduotojui Albertui Bajorinui, kuris nuo šios savaitės jau vadovauja įmonei, kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka 2013 metų lapkritį pasirašė bendradarbiavimo ir bendros veiklos memorandumą su Rusijos koncerno „Transmashholding“ prezidentu ir akcininku Andrejumi Bokarevu. Pasak žiniasklaidos, būtent iš čia geležinkeliai per antrinę įmonę „Vilniaus geležinkelio remonto depas“ už ne mažiau kaip keliasdešimt milijonų eurų be konkurso pirko lokomotyvų dalis. „Transmashholding“ akcininkai A. Bokarevas ir Iskanderas Machmudovas yra vieni turtingiausių verslininkų Rusijoje, o koncerno gamyklos, be kitų dalykų, gamina savaeiges važiuokles priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Buk“, „Tor“ ir „Tunguska“, dyzelinius variklius povandeniniams laivams, geležinkelio platformas kilnojamiems raketų kompleksams, konteinerius raketoms. Tokius duomenis pernai pateikė verslo dienraštis „Forbes“. A. Bokarevas dar yra Rusijos šaunamųjų ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas. Koncernas po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašą, o Ukraina į savo „juodąjį sąrašą“ yra įtraukusi ir koncerną „Transmashholding“, turintį gamyklą šiuo metu separatistų valdomame Luhanske. Dar viena „Transmashholding“ akcininkė, Prancūzijos kompanija „Alstom“, irgi siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

2014 metais „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir „Transmashholding“ antrinė įmonė įkūrė bendrą įmonę „Lokomotyvai ir transporto komponentai“, kurioje „Lietuvos geležinkeliai“ turi 25 proc. akcijų ir kuri buvo skirta eksportuoti lokomotyvus į Rusiją, tačiau, pasak bendrovės atstovo Domo Jurevičiaus, šie planai nebuvo realizuoti. Bendra įmonė, anot jo, atliko tik du sandorius, kurių bendra vertė – 260 tūkst. €. Kaip tikino laikinasis įmonės vadovas, rusiškos vėžės važiuoklės rėmus galėtų pagaminti ir kitų šalių gamintojai, tačiau jie būtų kur kas brangesni. A. Montrimas sakė, jog lokomotyvų atnaujinimo programa baigiasi 2016 metais, todėl dabar aiškinamasi, ar gali būti tęsiamas bendradarbiavimas su „Transmashholding“. Jis pripažino, kad nei 2013 metais, kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, nei 2014-aisiais, kai sukurta bendra įmonė, geležinkeliai nesikreipė nei į specialiąsias tarnybas, nei į Užsienio reikalų ministeriją. „Lietuvos geležinkeliai“ 2013 metais, dar iki Krymo aneksijos, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su „Transmashholding“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas sakė, kad bendradarbiaudami su Rusijos koncernu, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo savo pačių užsienio politiką. Jis mano, kad prasta valstybės valdomos įmonės veiklos kontrolė yra didžiausia problema, ir ją reikia nedelsiant spręsti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala mano, kad valstybinių įmonių sprendimai neturėtų sukurti abejonių dėl jų suderinamumo su strateginiais Lietuvos užsienio politikos interesais. Anot verslo dienraščio „Forbes“, „Transmashholding“ gamyklos yra kartu ir karinės įmonės, kurios, be kitų dalykų, gamina savaeiges važiuokles priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Buk“, „Tor“ ir „Tunguska“, dyzelinius variklius povandeniniams laivams, geležinkelio platformas kilnojamiems raketų kompleksams, konteinerius raketoms. „Transmashholding“ turi sunkiosios pramonės gamyklas Rusijoje, Ukrainoje (separatistų valdomomame Luhanske) ir Kazachstane. 33 proc. koncerno akcijų valdo Prancūzijos koncernas „Alstom“, o likusias – Iskanderas Machmudovas, A. Bokarevas ir bendrovės „Transgrupp“ struktūros. Anot „Forbes“, koncerne ir jo įmonėse dirba 41,5 tūkst. darbuotojų, jo metinė apyvarta siekia 1,43 mlrd. €. I. Machmudovas figūruoja Ispanijos teisėsaugos tyrime dėl pinigų plovimo. Panašus tyrimas dėl verslininko vyksta ir Rusijoje, tačiau jis iš esmės nejuda. A. Bokarevas tapo vienu pirmųjų Rusijos verslininkų, kuriam suteikta galimybė įsilieti į valstybės valdomos rusų karinės pramonės rinką, jam plačiai atvertos ir prezidento Valdimiro Putino kabineto durys. Prieš kelerius metus A. Bokarevas su kitu Rusijos verslininku tapo 49 proc. Rusijos valstybės valdomo (51 proc. akcijų) koncerno „Kalašnikov“ akcijų paketo valdytojais. Anot „Forbes“, ginklų gamyba tapo pirmuoju savarankišku A. Bokarevo verslu – jis daugiau kaip dešimtmetį buvo jaunesniuoju partneriu beveik visuose kito „Transmashholding“ savininko I. Machmudovo verslo projektuose. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais koncernas pateko į sąrašą Rusijos įmonių, kurioms taikomos Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.

Lietuvoje pastaruosius metus gyvenantis Rusijos aktyvistas Konstantinas Rubachinas, pernai gavęs politinį prieglobstį, teigia iš Rusijos išvykęs po to, kai susidūrė su persekiojimu dėl gamtosaugos protestų prieš I. Machmudovo įmonės planus išgauti naudingąsias iškasenas Voronežo mieste. Jau ne vienerius metus „Transmashholding“ savininkų veiklą tyrinėjantis K. Rubachinas teigia prašysiantis Lietuvos FNTT patikrinti I. Machmudovo ir A. Bokarevo, jiems priklausančių kompanijų bei jų partnerių finansinę veiklą Lietuvoje. K. Rubachinas suskaičiavęs kelias dešimtis tokių įmonių ir mano, kad šiems verslininkams priklausančios kompanijos „dažniausiai buvo kuriamos, glaudžiai bendradarbiaujant ir remiantis organizuotais nusikaltėliais, veikiančiais Rusijoje ir už jos ribų“. I. Machmudovas ir A. Bokarevas minimi Vokietijos baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos grupuotės „Izmailovskaja“ pinigų plovimo, o Ispanijoje I. Machmudovas yra įtariamasis byloje dėl nusikalstamos bendrijos įkūrimo ir pinigų plovimo Europoje per dukterinę Uralo kalnų metalurgijos kompanijos struktūrą.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas, nors ir aiškino, kad neturi išsamios informacijos apie bendradarbiavimą su „Transmashholding“, tačiau patvirtino, kad lokomotyvus gaminusi antrinė geležinkelių įmonė iš to kontrakto uždirbo pelno 1,25 mln. €, ir tai – dar ne viskas. Jis teigė nežinojęs apie „Transmashholding“ sąsajas su Rusijos karine pramone ir sakė, jog tokia informacija turėtų domėtis ne LG, o specialiosios tarnybos. A. Šimėnas aiškino, kad bendrovė tikrai nesikreipia dėl kiekvieno kliento į saugumą, nes taip vadovaujantis „bet koks kontraktas su Rusija maitina ir karinį konfliktą tuo pačiu“. 15min.lt pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. €, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu „Transmashholding“, kurio vienas iš akcininkų tiesiogiai susijęs su Rusijos karine pramone ir iš kurio antrinės įmonės 2012–2013 metais LG konkurso pirko lokomotyvų važiuoklės rėmų už 44,92 mln. €.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, sulaukę daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių, praėjusią savaitę pranešė stabdantys naujų vidaus sandorių procedūras ir paviešino dalį informacijos apie 2015–2016 metais pasirašytus tokius sandorius. Vidaus sandoriai buvo sudaryti su antrinėmis bendrovėmis „Lietuvos geležinkelių tiesimo centras“, „Gelsauga“, „Geležinkelių projektavimas“, „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Su penkiomis antrinėmis įmonėmis „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 metais sudarė 178 vidaus sandorius, kurių bendra vertė – 88,764 mln. €. Didžiausios sutartys sudarytos su saugos paslaugų įmone „Gelsauga“: už apsaugos paslaugas jai turėtų būti sumokėta 26,62 mln. € (sutartis galioja iki 2019-ųjų sausio pabaigos), o patalpų ir teritorijos, traukinių bei kitos bėginės technikos valymą, želdynų priežiūros darbus –12,637 mln. € (sutartis galioja iki 2018-ųjų rugpjūčio pabaigos). Su „Geležinkelių projektavimu“ sudarytos gamybinio pastato rekonstrukcijos sutarties vertė siekia 3,469 mln. €, rekonstrukcijos darbų Draugystės geležinkelio stotyje Klaipėdoje sutarties – 2,587 mln. €. Su „Geležinkelių aplinkosaugos centru“ pasirašytos krovininių vagonų paruošimo sutarties vertė yra 2,819 mln. €. Kitų 2015 metais sudarytų sutarčių vertė yra mažesnė kaip po 2 mln. €. Šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis antrinėmis įmonėmis sudarė 204 vidaus sandorius – jų bendra vertė yra 28 mln. €. Didžiausios sutartys sudarytos su „Lietuvos geležinkelių tiesimo centru “– dėl kelio remonto (1,981 mln. €), atliekų tvarkymo (1,49 mln. €), nuotekų tvarkymo ir biotualetų administravimo (1,37 mln. €), atsarginių dalių pirkimo (1,3 mln. €), tilto remonto darbų (1,1 mln. €). Kitų šiemet pasirašytų vidaus sandorių vertė mažesnė kaip po 1 mln. €.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai prieš savaitę pareiškė, kad bendradarbiaudami su Rusijos koncernu, susijusiu su karine pramone, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo savo pačių užsienio politiką. Jie mano, kad prasta valstybės valdomos įmonės veiklos kontrolė yra didžiausia problema, ir ją reikia nedelsiant spręsti. Apie šias LG problemas prieš savaitę kalbėjo NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas ir jo pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys Vytautas Bakas. „Lietuvos geležinkeliai“ prieš kelerius metus, dar iki Krymo aneksijos, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Rusijos koncernu „Transmashholding“, kurio vienas akcininkų yra ir koncerno „Kalašnikov“ akcininkas. Anot A. Anušausko, tokie LG veiksmai yra blogi pirmiausia dėl paprastos priežasties, kad valstybės valdoma įmonė leidžia sau laisvai interpretuoti sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu, kuria siekiama mažinti Rusijos agresyvumą, tad daugelis pasaulio šalių nutraukė su Rusijos karinėmis kompanijomis finansinius ir kitus saitus. V. Bakas stebėjosi, kad strateginės reikšmės valstybės valdomos įmonės dalyvauja kažkokiuose partnerystės santykiuose su tokiomis (Rusijos karinėmis) įmonėmis. Ne veltui, jo nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ yra pirmoji įmonė, kurią būsimoji Vyriausybė ruošiasi pertvarkyti.

Bendradarbiaudami su Rusijos kariniais koncernais, „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbdavo daug pinigų. Nors dar pamename, kaip neseniai jie aimanavo ir įrodinėjo, kad LG yra prie bankroto ribos, patiria didžiulių nuostolių. Tačiau pasirodo, jų pelnai neišpasakytai dideli. Užtat ir jo vadovų algos buvo ne pačios mažiausios. „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės gaunamos algos iki šiol buvo skelbiamos neįskaitant jiems skiriamų premijų. „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje galima rasti, kad 2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinis dabar jau buvusio generalinio direktoriaus S. Dailydkos mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 6373 €. Jo pavaduotojai Albertas Šimėnas, Stasys Gudvalis, Raimondas Burkovskis ir Andrius Montrimas (šiuo metu laikinai einantis vadovo pareigas) uždirbdavo po 5730 €. Vyriausiasis įmonės finansininkas Alenas Gumuliauskas gaudavo 5434 € algą. Tačiau šie duomenys pateikiami be premijų už veiklos rezultatus. O tie priedai yra tikrai ne maži. Pavyzdžiui, šių metų gegužę minėtiems vadovams buvo išmokėtos vienkartinės maždaug pusės jų mėnesinės algos dydžio premijos: S. Dailydka papildomai gavo 3186 €, A. Šimėnas, S. Gudvalis ir R. Burkovskis – po 2865 €, A. Montrimas – 602 €, o A. Gumuliauskas – 691 €. Kaip sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė, „Lietuvos geležinkeliams“ turėtų būti keliami kur kas aukštesni atskaitingumo standartai nei įprastai akcinei bendrovei. Tai – valstybės valdoma įmonė, kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei, tad jos akcininkais, tam tikra prasme, esame kiekvienas iš mūsų. Realūs tokių įmonių vadovų atlyginimai su premijomis turėtų būti skelbiami viešai, o ne slepiami kaip dabar. Atrodo, kad dėl kilusio skandalo, daugiau nei dešimtmetį įmonei vadovavęs S. Dailydka atsistatydinęs jokios išeitinės kompensacijos ar premijos negaus. Bendrovės valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigė, kad išeitinės kompensacijos ar premijos skyrimo S. Dailydkai pirmadienį valdyba nesvarstė. Ji patenkino S. Dailydkos prašymą nuo antradienio atleisti jį iš įmonės generalinio direktoriaus pareigų, kad prašyme tai nebuvo akcentuota, o susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys patvirtino, kad S. Dailydka negaus ir jokios premijos. O šiaip būtų gavęs... Tik ar iš „kuklumo“, o gal iš „užmaršumo“ atleidimo pareiškime pamiršo paprašyti premijų ir kompensacijų. Taip ir plaukia biudžeto pinigai į nepripildomas „gerų žmonių“ kišenes.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet paramai yra numatę skirti 900 tūkst. € – 11 proc. mažiau nei pernai bei užpernai, kai šioms reikmėms buvo išleista 1,014 mln. €. Kasmet LG rėmė apie 100 įvairių įstaigų. Švietimui „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet skyrė apie 82 tūkst. € – apie dešimtadalį visos paramos fondo. Didžiausia dalis šios paramos teko inžinerinės pakraipos specialistus rengiančioms aukštosioms mokykloms. Kauno technologijos universitetui skirta 20 tūkst. € (pernai – 9 tūkst. €, 2014 metais – 14,5 tūkst. €), Vilniaus Gedimino technikos universitetui – 40 tūkst. € (pernai 31 tūkst. €, užpernai – apie 32 tūkst. €), geležinkelininkus rengiančiai Vilniaus technologijų ir verslo kolegijai teko 10 tūkst. € (pernai – 3 tūkst. €, užpernai – 14,5 tūkst. €). Bendrovė rėmė ne tik aukštąsias mokyklas, bet ir kai kurias gimnazijas bei priešmokykliniuo ugdymo įstaigas provincijoje. Šiuo atveju paramos sulaukė tik dviejų rajonų – Vilkaviškio ir Mažeikių – mokyklinės įstaigos. Dalis jų „Lietuvos geležinkelių“ paramą gauna kasmet – bent trejus metus iš eilės. Mažeikių rajono Auksūdiškio mokyklai, Tirkšlių J. Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinei mokyklai, Sedos darželiui šiemet skirta po 3 tūkst. € paramos, lopšeliui darželiui „Bitutė“ – 6 tūkst. €. Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 3 tūkst. € paramą Mažeikių rajono M. Račkausko gimnazijai, Mažeikių lopšeliui darželiui „Bitutė“, Mažeikių rajono Sedos darželiui, lopšeliui-darželiui „Eglutė“. Panašiomis sumomis tos pačios Mažeikių rajono mokyklos ir darželiai remtos ir 2014 metais. Bendrovės paramos kelerius metus iš eilės sulaukė ir Mažeikių rajono Auksodės kaimo bendruomenė. Vilkaviškio rajono sporto mokyklai trejus metus iš eilės skirta 3 tūkst. € parama, Vilkaviškio diabetikų bendrija šiemet gavo 2 tūkst. € paramą (pernai – 3 tūkst. €), panašiomis sumomis kelerius metus remiamas Vilkaviškio dviračių sporto klubas „Aira“, Vilkaviškio rajono sporto klubas „Motobanga“. 2014 metais apie 3 tūkst. € sumomis remtos Vilkaviškio rajono Alvito pagrindinė mokykla, „Aušros“ gimnazija. Bendrovės pastaraisiais metais skyrė paramą ir Vilkaviškio kultūros centrui, Vilkaviškio rajono Kybartų kultūros centrui, Kybartų sporto klubui „Sveikata“ ir imtynių sporto klubui „Radviliškio laisvūnas“, kuriam skirta 2,9 €. Iš Radviliškio rajono kilęs A. Butkevičius vaikystėje Radviliškio rajono sporto mokykloje užsiiminėjo imtynių sportu, yra buvęs Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo nariu. Ši federacija kasmet sulaukia „Lietuvos geležinkelių“ paramos. Pastaruosius trejus metus „Lietuvos geležinkeliai“ remia ir Lietuvos blaivybės draugiją „Baltų Ainiai“, kurios garbės prezidentas yra premjero patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus (dabar – Seimo narys). 2016 ir 2015 metais viešoji įstaiga gavo po 2 tūkst. € paramos, 2014 metais – 869 eurus. „Lietuvos geležinkeliai“ skirsto paramą ir parapijoms bei su jomis susijusiomis įstaigomis, o tam išties galima pritarti, žinant, kaip sunkiai kai kurios jų verčiasi. Šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ daugiausiai paramos skyrė Jonavos savivaldybėje esančioms parapijoms ar kitoms su Bažnyčia susijusioms įstaigoms – iš viso keturioms. Jonavos vienmandatėje apygardoje Seimo rinkimuose dalyvavo dabar jau buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. „Lietuvos geležinkeliai“ skiria nemažai paramos Vilkaviškio, Telšių, Kaišiadorių parapijoms. Bene didžiausią paramos fondo dalį kiekvienais metais „Lietuvos geležinkeliai“ skiria sportui. Šiemet įmonė tam skyrė 590 tūkst. € iš 900 tūkst. € siekusio paramos fondo. Daugiausiai – 300 tūkst. € – skirta sostinės vyrų krepšinio klubui „Lietuvos rytas“, kuris šimtatūkstantinę paramą iš „Lietuvos geležinkelių“ gauna bent nuo 2014 metų. Šiemet Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė skyrė 50 tūkst. € Lietuvos krepšinio lygai. Anksčiau „Lietuvos geležinkeliai“ skirdavo paramos ir Lietuvos moterų krepšinio lygai, įvairioms krepšinio lygoms ir komandoms. Kai kurios iš jų buvo susijusios su politikais. Pavyzdžiui, Utenos moterų krepšinio klubui „Utena“ įmonė 2015 ir 2016 metais skyrė po 3 tūkst. € paramos. Šį klubą oficialiai globoja Seimo narė socialdemokratė Milda Petrauskienė. Nemažą paramos dalį bendrovė skiria ir automobilių sportui. Šioje srityje didžiausią dalį paramos gauna viešoji įstaiga „Reventus“. Nuo 2014 metų ji kasmet gauna maždaug po 25 tūkst. € „Lietuvos geležinkelių“ paramos. Viešąją įstaigą „Reventus“ valdo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko Sauliaus Girdausko tėvo vardu pavadintas automobilių sporto klubas. Jo valdybos nariu anksčiau yra buvęs ir pats S. Girdauskas. Kastyčio Girdausko automobilių sporto klubui bei „Reventus“ vadovauja ilgametis S. Girdausko draugas Gintaras Kaminskas. Bendrovės valdyba, kuriai vadovauja susisiekimo viceministras darbietis S. Girdauskas, tyli apie nuolatinę LG paramą, nes S. Girdausko įsteigto K. Girdausko automobilių sporto klubo valdoma viešoji įstaiga „Reventus“ susilaukia stabilios „Lietuvos geležinkelių“ paramos.

Pasirodžius informacijai apie „Lietuvos geležinkelių“ neviešinamus vidaus sandorius, įsigyjant lokomotyvus, ir įmonės skirstomą paramą, atsistatydino ne tik dešimt metų įmonei vadovavęs S. Dailydka, bet ir „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ vadovas Valentas Stadalnykas. Laikinuoju vadovu paskirtas A. Montrimas sako, kad pagrindinis jo tikslas bus užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, ir teigė dar neapsisprendęs, ar vėliau, išrinkus naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą ir ieškant naujo nuolatinio vadovo, dalyvaus atrankoje.

Kaip trečiadienį pranešė FNTT, tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ ir su ja susijusių bendrovių sandoriais, jį atliekant, sulaikyti trys asmenys – bendrovių direktoriai ir vienas darbuotojas, atliktos kratos keturiose bendrovėse, įtariamųjų namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose. Anot FNTT, pats tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“, įmonės antrinių bendrovių sandėriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. FNTT tyrimo metu buvo nustatytos tos tolimesnės įmonės, kurios tiekdavo paslaugas ir prekes su geležinkeliais susijusioms įmonėms ir tuo pačiu „Lietuvos geležinkeliams“. Sandoriai, kaip sakė FNTT atstovai, buvo labai pelningi ir dalis pelno, lėšų buvo pervedamos į lengvatinių mokesčių kompanijas, o vėliau tos lėšos buvo išgryninamos. Kyla pagrįstų spėlionių, kad dalis šių išgrynintų lėšų iš lengvatinių mokesčių kompanijų vėliau galėjo patekti ir į „Lietuvos geležinkelių“ atsakingų asmenų kišenes.

Trečiadienį visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba, kurioje dirbo Algimantas Variakojis, Tomas Karpavičius, Ričardas Čepas, Alfonsas Macaitis, Saulius Girdauskas, atstatydinta in corpore. „Situacija šioje bendrovėje itin sudėtinga, tad permainos „Lietuvos geležinkelių“ valdyme buvo būtinos dar vakar. Priimtas skubus sprendimas dėl valdybos atšaukimo, kadangi delsti negalima nė sekundės. „Lietuvos geležinkelių“ veikla ne vienerius metus apraizgyta įtartinais sandoriais ir neskaidriais sprendimais. Kiekviena uždelsta diena tik dar labiau blogintų situaciją“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jo įsakymu šiandien naujais bendrovės valdybos nariais paskirti: Monika Rimkūnaitė-Bložė, buvusi ilgametė AB SEB banko įvairių padalinių vadovė, Švedijos Wallenbergo instituto lyderystės programos absolventė; Romas Švedas, nepriklausomas ekspertas, buvęs energetikos viceministras, įvairių įmonių valdybų bei stebėtojų tarybų narys; Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius; Rolandas Zukas, UAB „EPSO-G“ generalinis direktorius; Paulius Martinkus, nepriklausomas valstybės valdomų įmonių ekspertas, įvairių įmonių valdybų narys.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija