Žaizdos
kūne mūsų...

Nelietuviai – Lietuvai

Garsus litvakas, 1 JAV cento autorius, gimė Šiauliuose

Atminimo ženklą Viktorui Deividui Breneriui sukūrė prof. Vaidotas Janulis

Atminimo ženklo Viktorui Deividui Breneriui atidengimo ceremonijoje dalyvavę svečiai

Gegužių progimnazijos salėje pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje prisimintas žymus šiaulietis litvakas Viktoras Deividas Breneris (Victor David Brenner). Šiauliečiai turėjo galimybę ne tik sužinoti apie JAV išgarsėjusio skulptoriaus gyvenimą, bet ir išskirtinę galimybę pamatyti jo autorinius darbus, kuriuos į Šiaulius atvežė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Pasak šio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, už tai, kad V. D. Brenerio autoriniai darbai grįžo į Lietuvą, turėtume būti dėkingi kitam išeiviui iš Lietuvos – kolekcininkui Aleksandrui Mykolui Račkui. Garsaus JAV skulptoriaus ir medalininko kūryba susidomėjęs A. M. Račkus nuo 1910 metų surinko nemažai V. D. Brenerio darbų, kuriuos 1935 metais atvežė į Lietuvą ir kartu su savo surinkta numizmatikos kolekcija perdavė tuometiniam Kultūros departamentui. Dabar V. D. Brenerio kūriniai saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje.

Iniciatyvą prisiminti žinomo šiauliečio biografiją ir kūrybą pasveikino tuometinis Šiaulių mero pavaduotojas Stasys Tumėnas (dabar – Seimo narys). „Turime daug žmonių, daug iškilių asmenybių, kurias dabartinė karta yra pamiršusi arba net nėra girdėjusi. O tie žmonės didžiulį vaidmenį atliko ne tik miesto, bet ir šalies istorijoje. Mūsų pareiga – iškilias asmenybes prisiminti, įamžinti jų atminimą, tai – Šiaulių istorija“, – kalbėjo S. Tumėnas.

Savivaldybės padėkos už parodos pristatymo ir diskusijos, skirtos V. D. Brenerio 145-osioms gimimo metinėms, organizavimą įteiktos kultūrologui Jonui Nekrašiui, profesoriui Vaidotui Januliui, Amerikos skaityklos koordinatorei Romai Baristaitei, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovams, grafikei Lolitai Putramentienei ir kitiems, prisidėjusiems prie iniciatyvos įgyvendinimo. Šiaulių menininkai supažindino su idėjomis, kaip mieste galėtų būti įamžintas žymaus išeivio atminimas.

V. D. Breneris gimė 1871 m. birželio 12 d. Šiauliuose, žydų Georgo ir Saros (Margolis) Brenerių šeimoje. Jo tėvas buvo juvelyras ir antspaudų gamintojas. Paaugęs berniukas padėjo tėvui vykdyti nesudėtingus užsakymus. Tėvo padedamas, 1887 metais įsteigė graverio dirbtuvėlę Šiauliuose ir pradėjo dirbti savarankiškai. 1889 metais Viktoras kartu su tėvais persikėlė gyventi į Kauną ir pagarsėjo kaip talentingas graviravimo meistras. 1890 metais emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke. Mokėsi Cooper Union koledže, dirbo Niujorko metalinių ženklų ir medalionų dirbtuvėje. Už sukurtą kompozitoriaus L. van Bethoveno medalį gavo finansinę paramą ir išvyko studijuoti į Paryžiaus Juliano akademiją. 1898–1900 metais mokėsi Juliano akademijoje pas įžymųjį Prancūzijos medalininką Luicą Oscarą Roty (1846–1911). V. D. Breneris su savo darbais 1900 metais dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Čia jo kūryba buvo įvertinta aukščiausiu apdovanojimu. Apie V. D. Brenerio darbus labai gerai atsiliepė ir garsus prancūzų skulptorius Ogiustas Rodenas (1840–1917), pranašaudamas šiam menininkui puikią kūrybinę karjerą. V. D. Brenneris 1901 metais dalyvavo Bufalo mieste Panamerikos ir 1904 metais Sent Luise vykusiose parodose, o labiausiai išgarsėjo dėl 1907 metais sukurto prezidento Abraomo Linkolno atvaizdo, panaudoto vadinamajam Linkolno 1 centui, pirmąkart nukaldintam 1909 metais, minint 100-ąsias šio JAV prezidento gimimo metines. V. D. Brenerio sukurtas JAV prezidento A. Linkolno atvaizdas ant 1 JAV cento nominalo monetų kaldinamas iki šiol. Per savo karjerą V. D. Breneris sukūrė daugiau nei 125 medalius, plakečių, įvairių portretų ir biustų. Menininkas mirė 1924 m. balandžio 5 d. Palaidotas Maunt Džuda (Žydų Kalvos, Mount Judah) kapinėse, Ridžvudo (Ridgewood) mieste, Niujorko valstijoje.

Beje, praėjus kuriam laikui po minėjimo P. Višinskio bibliotekoje S. Tumėnas spaudos konferencijoje kreipėsi į Šiaulių bendruomenę prašydamas gerbti žinomo šiauliečio atminimą ir nemanipuliuoti istoriniais duomenimis. Pasak S. Tumėno, nėra oficialių informacijos šaltinių, kurie patvirtintų, kad prieš 145 metus Šiauliuose gimęs ir vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas išvykęs žinomas medalių ir monetų kūrėjas Viktoras Deividas Breneris (Victor David Brenner) turėjo lietuvišką pavardę.

„Kreipiuosi į miesto bendruomenę, kad daugiau nebūtų spekuliuojama netiesos sakymu, istorinių, dalykinių faktų iškraipymu. Kalbu apie jokiais argumentais ir dokumentais neparemtas diskusijas, kad Viktoras Deividas Breneris buvo neva ne žydas Brenner, o lietuvis Baranauskas. Teisybės čia yra tik tiek, kad sutampa pirmosios pavardės raidės ir priebalsių sąskambiai. Daugiau nieko. Dokumentai, gimimo liudijimai, straipsniai pasaulio ir Šiaulių spaudoje įrodė, kad V. D. Brenerio pavardės „vertimas“ Baranausku ir bandymas tą pavardę sulietuvinti tėra tik populistinis veiksmas“, – teigė S. Tumėnas.

Šiauliuose vykusiame renginyje prisiminta V. D. Brenerio istorija, paskelbtos kūrybinės iniciatyvos įamžinti žymaus kūrėjo atminimą šiame mieste. Kad ant Tilžės ir Vilniaus gatvių kampe buvusio Liaudies žydų banko pastato sienos (dabar ten yra AB „Šiaulių bankas“) galėtų atsirasti prof. Vaidoto Janulio meninis skulptūros plastikos akcentas, pritaria ir banko valdyba. Dizaineris Vilius Puronas ir skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša siūlo galimybę sukurti 145 kartus padidintą vieną JAV centą vaizduojantį meninį akcentą. „Noriu pabrėžti, kad Šiaulių apskrities žydų bendruomenė pritaria, jog abu projektai Šiauliuose būtų realizuoti ir tarp savęs nekonkuruotų. Ji siekia rasti lėšų abiem meniniams akcentams realizuoti. Žydų bendruomenės pirmininkas J. Buršteinas irgi kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės vadovus prašydamas, kad įamžinant litvako V. D. Brenerio atminimą, jo tikroji pavardė nebūtų iškraipoma“, – tame renginyje kalbėjo S. Tumėnas.

Gruodžio viduryje Šiauliuose atsirado pirmasis solidus ženklas, skirtas žymiam šiauliečiui V. D. Breneriui atminti. Ant dabartinio „Šiaulių banko“ pastato XIX–XX amžių sandūroje kūrusiam medalininkui atminti atidengta paminklinė lenta. Atminimo lentos atidarymo ceremonijoje susirinkusiuosius pasveikino Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Šiauliuose daugėja atminties ženklų garbiems Šiaulių miesto žmonėms. Vasaros pabaigoje šaligatviuose prie Savivaldybės pastato bei Dvaro ir Vilniaus gatvių sankirtos įmontuoti atminimo akmenys, įamžinantys dviejų per Holokaustą žuvusių šiauliečių – Šiaulių viceburmistro pareigas ėjusio Samuelio Petuchausko ir savo profesijai atsidavusio vaikų gydytojo Urijaus Rozovskio – atminimą. Dabar atėjo laikas prisiminti meno pasaulio asmenybę. Viktoras Deividas Breneris gimė ir augo mūsų mieste, nors brandžiausi jo kūriniai gimė jau užjūryje. Šiandienos įvykis – svarbaus Šiaulių istorijos puslapio atvertimas“, – kalbėjo Artūras Visockas.

Atminimo ženklą sukūrė žinomas Šiaulių menininkas prof. Vaidotas Janulis. Pagarbos ženklui pasirinkta vieta nėra atsitiktinė, Šiaulių banko pastate anksčiau buvo įsikūręs žydų liaudies bankas. Pasaulinio garso menininko atminimo lentos sukūrimą finansavo Šiaulių bankas ir Šiaulių miesto žydų bendruomenė.

Izraelio ambasadorius A. Maimonas ta proga dar du šiauliečius paskelbė Pasaulio tautų teisuoliais. Šiaulių Gegužių progimnazijos salėje vykusioje ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas Dominykui Mižutavičiui (1896–1988) ir Stanislavai Mižutavičienei (1910–1963). Iškilmingo renginio metu medalis ir sertifikatas įteikti žydus Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjusių šiauliečių vaikaičiui Andriui Rakickui ir jo šeimai. Ūkininkai Mižutavičiai 1941 metais globojo 4 žydų tautybės jaunuolius, kurie slapstėsi nuo vokiečių okupantų.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenimis, Pasaulio tautų teisuolių sąraše yra 892 Lietuvos piliečiai. Pasaulio tautų teisuolių vardai suteikti apie 50-čiai žmonių iš Šiaulių miesto ir rajono. Tarp jų – pirmoji Šiaulių miesto garbės pilietė  Gražbylė Venclauskaitė  (apdovanota 1995 metais), apdovanotos jos sesuo Danutė Venclauskaitė ir mama Stanislava Venclauskienė, garsus tarpukario visuomenės veikėjas, miesto burmistras Jackus Sondeckis-Sonda  (Pasaulio tautų teisuoliu paskelbtas 1997 metais). Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Daugelis žydų gelbėtojų yra gavę ir Lietuvos valstybės apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.

Nuotraukos iš Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainės
Pagal Šiaulių miesto savivaldybės informaciją

© 2016 „XXI amžius“