2017 m. sausio 20 d.    
Nr. 3
(2220)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Laisvės gynėjams atminti – šešių metrų obeliskas

Prie obelisko kalba Lietuvos Respublikos
prezidentė Dalia Grybauskaitė

Sausio 12 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė 26-ųjų Sausio 13-osios metinių proga Vilniuje, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kiemelyje, atidengė specialų memorialą, skirtą šalies Laisvės gynėjams pagerbti. Pagrindinis išskirtinio memorialo akcentas – 6 metrų obeliskas, įamžinantis Sausio 13-osios aukų atminimą. Obelisko viršuje – varpas, simbolizuojantis pirmąją žiniasklaidos priemonę, kvietusią žmones susirinkti ir pranešusią apie naują žinią, nelaimę ar pergalę.

Pasak Prezidentės, prie vienintelės šalies televizijos ir radijo tomis lemtingomis naktimis buvo prigludę milijonai žmonių, o žinias iš Vilniaus gaudė ir visas pasaulis. Kiekvienas iš čia sklidęs žodis buvo lyg širdies, lyg varpo dūžis. Pasak Prezidentės, mūsų tauta žino, kas yra laisvė ir kokia didelė jos vertė, todėl už ją reikia kovoti kasdien vis primenant, kad ji mūsų iškovota ir neliečiama. Šalies vadovės teigimu, visi, tą naktį kovoję už Lietuvą ir esantys čia dabar, yra svarbūs kaip oro gurkšnis, kaip varpo garsas, kuris sujungia mus su valstybe, su mūsų laisve ir kiekvieno žmogaus širdimi.


Seime iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena ir įteiktos Laisvės premijos

Laisvės gynėjų dienos minėjimas
istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje
Jono Česnavičiaus nuotrauka

Sausio 13 dieną Seime įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija. Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje minėjimą pradėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Krauju paženklinti Sausio 13-osios įvykiai amžiams išliks mūsų atmintyje. Lenkiu galvą prieš visus žuvusiuosius. Dedu ranką prie širdies, nes tikiu, kad jų atminimas stiprina, telkia ir teikia drąsos ištikimai žengti laisvos Lietuvos keliu“, – kalbėjo Seimo vadovas. Pasak Seimo Pirmininko, būtent Laisvės idėja, kuri buvo išplėšta iš mūsų tėvų, mums suteikė jėgų ir vilčių 1991 metais. „Laisvės gynėjų dvasia nesensta ir ji turi būti perduodama jaunajai kartai. Tvirtai tikiu, kad ši ir ateities kartos neleis 1991 metų sausio įvykiams paskęsti užmarštyje“, – sakė V. Pranckietis, kuris tomis dienomis skubėjo į Sitkūnus, prie Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stoties, kartu su kitais žmonėmis budėti ir saugoti, kad ši stotis nebūtų užgrobta sovietų agresoriaus. Kaip teigė parlamento vadovas, mūsų visų buvimas čia liudija, kad lygiai taip pat, kaip ir prieš 26 metus, mums svarbios vertybės ir idealai, kuriuos puoselėja tik brandi bendruomenė.


Vienybės ilgesys Teofiliaus tarnystėje

Sausio 18–25 dienomis Bažnyčios liturginiame kalendoriuje meldžiamasi už krikščionių vienybę. Amžių tėkmėje krikščionybė išgyveno skaudžių skilimų, kurių pagrindinė priežastis – žmogaus nuodėmingumas, dažnai užmaskuojamas politiniais ar ekonominiais motyvais. Jei krikščioniškuose kraštuose tikintieji buvo beveik apsipratę su šiuo blogiu, tai misijose jų susiskaldymas kėlė didžiulę grėsmę Kristaus Evangelijos plėtrai. Misijas vykdė ne tik katalikai ar stačiatikiai, bet ir įvairios protestantų bažnytinės bendruomenės, todėl krikščionybę norintiems priimti pagonims buvo nesuprantami misionierių tarpusavio ginčai dėl tikėjimo. Tad krikščionių vienybės ilgesys ir ekumeninio judėjimo ištakos 19 amžiaus pabaigoje kilo misijų kraštuose. Žymiai vėliau Vatikano II Susirinkimas rašys, kad „krikščionių nesutarimai atvirai prieštarauja Kristaus valiai, ir yra papiktinimas pasauliui, ir kenkia šventam uždaviniui skelbti Evangeliją visai kūrinijai“ (UR 1).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija