|
Neužgesk, laisvės žibinte!
Sausio 13-osios atminimas istorijos pamokoje
Kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriam yra brangi Tėvynė, nėra abejingas šiai iškiliai istorinei datai ir pats aktyviai ruošiasi prasmingam paminėjimui bei nuoširdžiai pakviečia ir kitus dalyvauti tuose renginiuose. Būdama istorijos mokytoja, iš anksto aptariau su mokiniais, kaip paminėsime Laisvės gynėjų dieną.
Sausio 9-ąją istorijos kabinete šia tema buvo parengta mokinių piešinių paroda. Mokiniai buvo gavę namų darbų užduotį parašyti rašinėlį Niekada neužgesk, laisvės žibinte. Šią užduotį galėjo atlikti pasitardami kartu su savo tėveliais, seneliais. Sausio 12 dieną istorijos pamokoje mokiniai pristatė savo rašinėlius. Mane labai sujaudino mokinių mintys. Jos buvo nuoširdžios ir tikros. Štai keletas minčių iš 7 klasės mokinių rašinėlių:
Kiekvienas iš mūsų nešioja savyje žibintą Širdį. Bet mus visus lietuvius jungia Laisvės žibintas, kuris sužibo 1991 m. sausio 13-ąją, kurią mes visi nešiojame savo žibintuose. Tai istorija, kuri primena visa tai ir žmones, kurie mums padėjo jį uždegti. Ir liūdime, ir džiaugiamės, ir verkiame, ir juokiamės. Bet kiekvienas tyros širdies lietuvis, plačiai šypsodamasis, gali tarti: Aš laisvas lietuvis! Tyra širdimi ir aš tariu: Niekada neužgesk, laisvės žibinte! Mes visada tave saugosime savo širdyse (Guoda).
Sausio 13-oji. Galvoju, kuo ši diena ypatinga? Tai Laisvės gynėjų diena! Manau, kad ji yra svarbi kiekvienam žmogui. Šios dienos atminimui sugalvojau padaryti tai, kas būtų išties labai gražu ir atmintina. Nutariau aš padarysiu žibintą, bet tai bus nepaprastas Laisvės žibintas. Taigi, mano Laisvės žibintas jau padarytas ir jis jau dega. Išėjau į lauką. Aplinkui tylu, ramu, tamsu. O mano galvoje vis sukasi mintys ir negaliu išblaškyti jų. Galvoje kyla klausimai: Kodėl buvo nužudyti žmonės? Kodėl žudikai nepagailėjo beginklių žmonių? Susimąsčiau: Gal man į klausimus padės atsakyti tėvai, o gal istorijos mokytoja? Dar pažiūrėjau į Laisvės žibintą ir paleidau jį į dangų. Niekada neužgesk, laisvės žibinte! garsiai sušukau aš. Stebėjau jį, kylantį vis aukštyn ir aukštyn. Jis tolo nuo manęs, kol galiausiai jo nebemačiau. Ir bėgau į namus tekina, galvodama apie žibintą, kuris išskrido į dangų kartu su atgal jau negrįžtančiais Laisvės gynėjais (Armida).
Liepsnok, Laisvės žibinte, gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties, vienybės šviesa (Edvinas).
Niekada neužgesk, laisvės žibinte. Mes visuomet garbingai saugosime žuvusiųjų atminimą, gražiu elgesiu ir prasmingais darbais puošime savo gimtąjį Pasvalį bei Lietuvos valstybę (Adomas).
Pamokoje žiūrėjome ir aptarėme vaizdo medžiagą Jų vardų nepamiršome, mokiniai su atsakomybe ir meile atliko kūrybinį darbą gamino laisvės žibintus iš popieriaus, kartono, plastiko, stiklo bei kitų medžiagų. Pasibaigus pamokai, buvo suorganizuota kūrybinių darbų paroda Laisvės žibintai. Mokinių kūryboje atsispindėjo istorinė atmintis, tautiniai bei valstybiniai simboliai, išradingumas, patriotinė dvasia.
Akcija ,, Atmintis gyva, nes liudija
Sausio 13 dieną dalyvavome akcijoje Atmintis gyva, nes liudija. Languose uždegėme atminimo žvakeles, kurios vėl priminė mūsų tautai istorinės dienos įvykių prasmę ir gilesnę atminties, pagarbos, orumo bei prigimtinės teisės sampratą. Stebėjome per televiziją laidas, skirtas Sausio 13-ajai. Ši diena skatino permąstyti ilgą Lietuvos valstybės istorinį kelią, įvertinti laisvės kovas, netektis, likimus bei viltis.
Šv. Mišios už Tėvynę ir Lietuvos laisvės gynėjus
Vakare Pasvalio tikintieji, miesto valdžia ir jaunieji šauliai bei kariai rinkosi į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Čia šv. Mišias už Tėvynę ir Lietuvos laisvės gynėjus aukojo Pasvalio dekanas, Saločių klebonas, ats. kpt. kun. Jonas Tamošiūnas, koncelebravo Pasvalio klebonas kun. Albertas Kasperavičius, kun. Feliksas Čiškauskas, patarnavo klierikas Normundas Figurinas. Dekanas kun. J. Tamošiūnas pakvietė visus nulenkti galvas prieš tuos tautiečius, kurie tragišką 1991-ųjų metų sausio 13 dieną žuvo ar buvo sužeisti, bei už tuos, kurie lemtingomis valandomis nors ir nenukentėjo, bet ištvermingai gynė Lietuvą, ragino melstis už juos ir dėkoti Dievui, kad Lietuvos laisvė pačiais sunkiausiais momentais buvo apginta. Homilijoje dekanas priminė, kad laisvė nėra atnešama ir padedama ant delno.
Prie Atminimo laužo
Po šv. Mišių visus prie jau degančio Atminimo laužo pakvietė kultūros centro vadovas Robertas Lavickas. Čia vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimo tęsinys. Jis prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Visus pasveikino Pasvalio vicemeras Povilas Balčiūnas bei Seimo narys Antanas Matulas ir pasidalino įspūdžiais apie šių įvykių paminėjimą Pakruojo mieste. Čia buvo parodyta graži iniciatyva mokinių sniego mūšis prieš Seimo narį. Sniego mūšyje A. Matului teko pralaimėti, nes nugalėjo mokinių vienybė. Šis vaikų žaidimas tarsi vėl priminė mūsų beginklės tautos vienybę bei pergalę Sausio 13-ąją. Seimo narys A. Matulas pasidalino mintimis iš renginių Vilniuje. Po svečių kalbų pasigirdo trys šūvių salvės: už Tėvynę Lietuvą, už Laisvės gynėjus, už Pasvalį bei pasvaliečius.
Dar ilgai skambėjo Pasvalio kultūros cento mišraus choro, vadovaujamo Elenos Kireilytės, atliekamos tautinės ir patriotinės dainos, žmonės spietėsi į grupeles, dalinosi prisiminimais. Tarp minėjimo dalytių galėjai išvysti valdžios atstovų, kunigų, karių, šaulių, Pasvalio katalikių moterų draugijos narių, Gyvojo Rožinio draugijos maldininkų, jaunimo. Į dangų vis kylančios Atminties laužo liepsnelės priminė labai svarbius žodžius: Be laisvės neįmanoma būti laimingam!
Vlada Čirvinskienė
Pasvalys
© 2017 XXI amžius
|