2017 m. sausio 27 d.    
Nr. 4
(2221)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Tebūnie Lukiškių aikštė mūsų atgijusios, didingos istorijos oazė

Bejėgiška, logiškai neįgali erzelynė dėl Lukiškių aikštės pertvarkos trunka jau apie 20 metų. Lukiškių aikštė – tragiškų įvykių liudininkė. Joje buvo kariami 1863–1864 metų sukilėliai, greta esančioje okupantų kankykloje buvo žudomi Lietuvos patriotai ir slapta užkasami Tuskulėnuose. Akivaizdu, kad mus, politinius kalinius ir tremtinius, su aikšte sieja kruvini saitai, todėl, sprendžiant Lukiškių aikštės problemą, mūsų nuomonė turi būti vyraujanti.

Dabar aikštės pertvarką vykdo trys firmos. Lietuvos heraldikos komisijos narys, Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis laikosi nuomonės, kad Lukiškių aikštės tvarkymo darbai neskaidrūs, architektūrinis projektas, pagal kurį vykdomi darbai – neprofesionalus ir netinkamas šiai aikštei, neperteikia valstybingumo aikštės idėjos („Lietuvos rytas“, 2016 11 26).

Visuomenėje atsiranda jėgų, oponuojančių tokiai neskaidriai Vilniaus savivaldybės veiklai. Susibūrė Česlovo Jazersko ir jo pavaduotojo Viliaus Kavaliausko fondai. Jie nori surinkti iš visuomenės 0,5 mln. eurų sumą (šešiskart mažesnė nei prašo iš Vyriausybės firmos, tvarkančios aikštę) ir pastatyti Vyčio skulptūrą. A. Každailis laikosi nuomonės, kad vien Vyčio skulptūra Laisvės kovotojų pagerbimo ir deramo įamžinimo Lukiškių aikštėje problemos neišspręs. O apie Sūduvių Lukiškių aikštės projektą ir viziją Arvydas Každailis atsiliepė: „Ačiū už įdomias mintis“.

Vilniuje yra V. Kudirkos aikštė, kurioje įtaigiai įamžinti valstybės simboliai – Gedimino stulpai ir himnas. Lukiškių aikštėje belieka įamžinti kitus valstybės simbolius – Vytį ir Vyčio kryžių. Jie yra sūduvių projekte-vizijoje.

Paradoksas – galimybę padidinti Vilniaus biudžetą turime ginti nuo Vilniaus savivaldybės, beje, prasiskolinusios iki ausų. Vilnių kasmet aplanko milijonas užsienio turistų. Daug jų norėtų aplankyti Lukiškių aikštę, nes niekur kitur tokios nėra. Jie galėtų būti vežiojami puošniais vagonėliais (juos temptų puošnus elektromobilis) nuo vieno sektoriaus prie kito. Gidas už solidžią kainą pasakotų jiems apie mūsų dramatišką, didingą istoriją. Užsieniečiui sumokėti už ekskursiją 10–20 eurų – kaip mums 1–2 eurus.

Svarbiausia – garsinti Lietuvos vardą užsieniečiams, o tam šis projektas-vizija tinka kaip joks kitas, nes čia Lietuvos istorija – kaip ant delno.

Ne visi domisi istorija. Kai kam labiau patinka rekreacinis (poilsinis) aikštės pobūdis. Toks ir yra sūduvių projektas-vizija: žalia veja, baseinėliai su fontanėliais. Baseinėliai – žydrosios aikštės akys, o fontanėliai – jos raminantis balsas.

Sūduvių Lukiškių aikštės vizijai jau penkiolikti metai. Pirmąkart ji buvo išspausdinta „Suvalkietyje“ (2002 11 07), keletą kartų buvo kituose spaudos leidiniuose, o 2016 05 31 ją išspausdino tinklalapis lrytas.lt (A. Lelešius, „Geriau prarasime milijonus, kad tik nebūtų patriotinės aikštės“). Viziją savo parašais parėmė šimtai piliečių, palaikė susirinkimuose Marijampolės ir Kazlų Rūdos šauliai.

Vadovaujantis valstybiniu (o ne biurokratiniu) požiūriu aikštės pertvarkos problemą galima būtų išspręsti greitai, įtaigiai ir pigiai. Baseinėlius už simbolinę kainą galėtų pastatyti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinierinis batalionas, nes Lietuvos karių atminimo įamžinimas – Lietuvos kariuomenės pareiga. O kol būtų konkurso būdu pastatyta įtaigi Baltojo Vyčio skulptūra, jos vietoje galėtų būti aukštas metalinis stiebas su mūsų istorine vėliava (toks buvo).

Vyčio skulptūros postamento apačioje turi būti vieta kampu pakylėtoms keičiamoms granito plokštėms. Jose – istorinių įvykių jubiliejams skirta informacija (pavyzdžiui, Žalgirio mūšio, Sausio 13-osios, Saulės mūšio ir kt.). Gali būti keičiami ir mozaikos vaizdai baseinėlių dugne. Aikštė neturi būti kartą ir visiems laikams sustingęs darinys.

Amžinosios ugnies ir garbės sargybos vieta turėtų būti prie Vyčio postamento.

Algimantas Lelešius,
buvęs tremtinys, šaulys

Kazlų Rūda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija