2017 m. kovo 3 d.
Nr. 9 (2226)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Latvijoje, Jelgavoje

Inesė RATNIKAITĖ

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
ir Jelgavos vyskupas emeritas Antonis
Justas prie memorialinės lentos
Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai
Nuotrauka iš Siauliuvyskupija.lt

Vasario 18 dieną Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime Jelgavoje, Latvijoje.

Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos katedroje 11 val. aukotos lietuviškos šv. Mišios, kuriomis labai džiaugėsi Jelgavos lietuvių bendruomenė. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antonis Justas (Antons Justs) ir Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza. Homilijoje Šiaulių vyskupas kreipė tikinčiųjų žvilgsnį į Evangelijoje aprašytą Išganytojo atsimainymą ant Taboro kalno. „Tai – žvilgsnis į mus, kokie mes būsime amžinojoje Tėvynėje“, – sakė ganytojas. Tačiau tarp Atsimainymo ir Prisikėlimo Kristui teko daug iškentėti. Kančia – ir mūsų gyvenimo palydovė. Šiandienos sekuliarizuotame, globaliame pasaulyje žmogui tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kurie neretai paklaidina. Matome tautiečius, suklupusius prie alkoholio, narkotikų, lošimų. Tai rodo, kokie silpni esame šioje kelionėje į Tėvo namus, todėl svarbu girdėti, ką sako Išganytojas: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti (Jn 15, 5)“. „Ar tauta, atstūmusi Dievą, gali tikėtis kažką nuveikti? Mūsų Dievas yra viso pasaulio Dievas. Jis ateina, kad turėtume gyvenimą (plg. Jn 10), turėtume džiaugsmą. Viskas skirta mums. Kokie esame neišmintingi, kai nenorime klausyti Jo patarimų. Nors gyvenime daug audrų, išmėginimų, tačiau mūsų laivo Kapitonas tas, kuris nutildo audras, gydo ligas ir prikelia iš numirusių. Turime pasitikėti Dievu, nes Jis – mūsų tikrasis šviesos spindulys. Sekime šventaisiais, atsisakiusiais savo valios dėl Dievo. Pasakykite, brangūs lietuviai, savo širdyse: „Nuo šios valandos nėra mano valios“. Šiandien maldoje kreipkimės į dangiškąją Motiną Mariją, prašykime šviesos, kad kartu su ja galėtume patikėti save Dievo valiai“, – sakė Šiaulių vyskupas.


Įteikti pirmieji Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliai

Rajono meras Juozas Mažeika sveikina
mons. prof. dr. Arvydą Ramoną
(dešinėje), pagerbtą už krikščioniškosios
kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą
A. Machmajevos nuotrauka

KRETINGA. Rajono kultūros centre Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto renginio metu įteikti pirmieji Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliai. Savivaldybės tarybos sprendimu pernai įsteigtas garbės apdovanojimas įteiktas dviem labiausiai nusipelniusiems kraštiečiams. Rajono meras Juozas Mažeika sveikindamas laureatus sakė, kad jam garbė apdovanoti kraštiečius vienos žymiausių Žemaitijos asmenybių atminimo medaliu. Mero teigimu, Vyskupo M. Valančiaus atminimo medalių nominacijos simboliškai įprasmina šio garbaus dvasininko propaguotas vertybes, aktyvią jo veiklą, tik šįsyk jau dabarties šviesuolių tarnyste Kretingos rajonui, Žemaitijos kraštui, visai Lietuvai ir jos žmonėms. Kretingos rajono visuomeninės labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ savanorei Apolonijai Bernotienei Vyskupo garbės medalis įteiktas už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą, filantropinę veiklą, o Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariui, akademikui, Klaipėdos universiteto profesoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui mons. Arvydui Ramonui – už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą.


Įvertinti trys krašto šviesuoliai

PAGĖGIAI. Vasario 16-ąją kasmet nuo 2001-ųjų pagerbiami tie, kurie daug jėgų, savo kūrybinio potencialo atiduoda Tėvynei. Garbingiausio Pagėgių savivaldybės apdovanojimo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ ženklus meras Virginijus Komskis kultūros namuose įsegė trims kraštą savo darbu garsinantiems šviesuoliams: Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei Jūratei Jablonskytei-Caspersen ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigui Mindaugui Kairiui.

L. Burzdžiuvienės vadovaujamas muziejus seniai tapo visos šalies bei užsienio turistams žinoma ir pamėgta vieta. Turtinga ekspozicija, direktorės moksliniai straipsniai įvairiuose leidiniuose, tautinio kostiumo propagavimas ir šia tema skaitomi pranešimai įvairiose konferencijose, sukurtos įdomios muziejaus edukacinės programos – direktorės nuopelnas ir nuolatinės veiklos rezultatas.


Pagarbos  ir  draugystės  šiluma

Kalba Elko vyskupas Romualdas Kaminskis.
Kairėje – LR konsulato Seinuose vadovas
Vaclavas Stankevičius, toliau –
Kauno Juozo Gruodžio
konservatorijos styginių orkestras

Švęsti Vasario 16-osios į Seinų „Lietuvių namų“ salę rinkosi ne tik lietuviai. Atvyko šventės organizatorius Lietuvos Respublikos konsulas Lenkijoje Vaclavas Stankevičius, Elko vyskupas Romualdas Kaminskis (Romuald Kamiński), Seinų apskrities viršininkas Petras Alško, daug kitų garbių svečių, priminusių mums laisvės ir draugystės siekį.

Scenoje trispalviame fone Kauno J. Gruodžio konservatorijos styginių instrumentų orkestras (vadovė – Kristina Domarkienė). Skambant abiejų tautų himnams, susirinkusiųjų laikysena suvirpina jautriausias širdies stygas. Tai – jų kultūros, pagarbos Tėvynei bei savigarbos blyksnis. Smuikų melodija, skambi solistų daina, malda ir palaiminimas – tarsi uvertiūra nemeluotam brolių išsišnekėjimui, širdžių atsivėrimui.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija