2017 m. kovo 3 d.
Nr. 9 (2226)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Stebuklą prisiminus

Justas Arasimavičius

Iš kairės: vyr. skautininkai
Ričardas Simonaitis
ir dr. Julius Šalkauskas

Žmonėms, kurie teigia, jog netiki stebuklais, visada galima pasiūlyti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Juk čia stebuklų tiesiog apstu.

Vienas jų, kad jau 99-ąjį kartą prisiminėme Vasario 16 dieną. Tai – mūsų valstybingumo stebuklas! Juk kas galėjo patikėti, kad daugiau kaip po 120 metų priespaudos, niekinimo ir kankinimų bevardis Šiaurės Vakarų kraštas atgims Lietuvos valstybe! Būrelis inteligentų, svajotojų, idealistų, vadovaujami dr. Jono Basanavičiaus, visam pasauliui pareiškė, kad 1918 metų vasario 16 dieną tautų žemėlapyje vėl atsiras senos garbingos valstybės vardas. Ir atsiras nepaisant kaimynų noro jį ištrinti iš valstybių istorijos puslapių.

Dr. J. Basanavičius po savęs paliko ne vieną stebuklą, todėl jo, kaip ir mūsų garsiausio karaliaus Vytauto Didžiojo, vardas bus gyvas, kol bus gyvas nors vienas lietuvis. Stebuklinga net ir Tėvynės patriarcho mirtis: dr. J. Basanavičius ir jo žmona mūsų ašarų pakalnę paliko vasario 16 dieną. Kokia simbolinė data! Ir net išeidamas šis iškilus valstybės veikėjas sugebėjo palikti paskutinį stebuklą – Vilniaus skautus ir savo globotinį, Tėvynės darbų tęsėją, legendinį Vilniaus skautų bei sportinio gyvenimo organizatorių, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją, vėliau ir Sibiro kankinį Praną Žižmarą.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Vasario 16-osios minėjimai žygiuose

Žygis Neries pakrantėmis,
Rokantiškių piliakalniu

Pastebime pastangas Vasario 16-ąją minėti kitaip, įsimintiniau. 99-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės metinių išvakarėse Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Valstybinės šventės. Ar (ne)mokame švęsti?“ ypač įsidėmėjau jaunos rašytojos, Ministro Pirmininko patarėjos švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unės Kaunaitės mintį, kad bene labiausiai įsimenamos tos šventės, kuriose žmogus būna ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus veikėjas nors ir eitynėse, medelių sodinime. Ir žurnalisto, renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovo, verslininko, televizijos laidų vedėjo Jogailos Morkūno mintį, kad šventė labai daug priklauso nuo į ją susirinkusiųjų ar „suvarytųjų“– norintieji švęsti tai ir darys, o ieškantieji priekabių, ras dėl ko lieti nepasitenkinimą…


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Atkurta Krašto apsaugos savanorių kuopa

Kaišiadorių savanorių kuopos kariai

KAIŠIADORYS. Vasario 16-ąją iškilmingos rikiuotės Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti metu čia oficialiai atkurta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 208-oji pėstininkų kuopa – jau penktoji iš septynių 2016–2017 metais planuojamų naujų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kuopų. Kuopos atkuriamos stipinant šalies gynybinius pajėgumus. Atkurtoji kuopa priklauso KASP Dariaus ir Girėno apygardos Didžiajai 2-ajai rinktinei, dislokuotai Kaune. Kaišiadorių kuopos branduolys – į kuopą perkelti kariai savanoriai, kurie tarnybą iki jos atkūrimo atliko kitose rinktinės kuopose, išsidėsčiusiose Jonavoje ir Kaune. Kaišiadoryse 208-oji pėstininkų kuopa veikė nuo 1991 iki 2004 metų.

KASP Dariaus ir Girėno apygardos Didžiosios 2-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Grunda pažymėjo, jog savanoriai sulaukėparamos iš regiono viešojo ir privataus sektoriaus atkuriant kuopą – Kaišiadorių savivaldybė skyrė erdvias patalpas, o verslo atstovai prisideda KASP kariams įsikuriant naujosiose patalpose.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija