2017 m. kovo 17 d.
Nr. 11 (2228)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimai

Pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę partizanai

Paminklą Adolfui Ramanauskui-Vanagui
atidengia LGGRTC generalinė
direktorėTeresė Birutė Burauskaitė
ir rajono meras Artūras Margelis

LAZDIJAI. Kovo 11-ąją čia iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio gynybos pajėgų vadui generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Renginyje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, LGGRTC generalinė direktorėTeresė Birutė Burauskaitė, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Paminklas įrengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Jį sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Simboliška ir tai, kad aikštė prie Šv. Onos bažnyčios irgi pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu. „Čia yra jo šaknys ir giminės. Pačioj geriausioje vietoje pasiūliau pastatyti paminklą, nes jis ne tik reprezentuoja jo žūtį ir patriotizmą, bet ir auklėja ateinančias kartas“, – sakė Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos signataro A. Ramanausko-Vanago vardu pavadinta Lazdijų šaulių 4-oji kuopa. Iškilmėse dalyvavo 30 šios kuopos jaunųjų šaulių. „Partizanų vaidmuo ir jų kovos įamžinimas labai svarbus ugdant jaunimą. Paminklo prasmė – Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas – lai liudija ateinančioms kartoms, kad Lietuvos laisvė yra nuopelnas drąsių Lietuvos sūnų ir dukrų, kurie troško gyventi laisvoje Lietuvoje ir dėl jos paaukojo brangiausią turtą – šeimų likimus ir savo gyvybes. Būkime verti jų tragiškos kovos“, – sakė ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas.

A. Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 metais Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. A. Ramanauskas 1936 metais baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 metais dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 metų balandį, tapo partizanu. A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 metų vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 metais – Merkio rinktinės vadu. 1947 metų rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 metais buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 metų vasarį Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp Radviliškio ir Baisogalos, Minaičių kaime, A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija. Suvažiavime A. Ramanauskas paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis.

A. Ramanausko-Vanago paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio. Iš kvalifikuočiausių KGB darbuotojų buvo sudaryta nuolatinė operatyvinė grupė. Vien 1956 metais užverbuota 30 agentų, vėl užmegztas ryšys su 20 agentų, prieš tai išbrauktų iš agentūrinių sąrašų. A. Ramanausko paieškoms vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios valdybos viršininkas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Nachmanas Dušanskis. 1956 m. spalio 12 d. A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė buvo išduoti ir suimti Kaune ir iš karto išvežti į LSSR KGB kameras. Nuo pat pirmųjų tardymo valandų partizanų vadas buvo žiauriai kankinamas. Po kelių kankinimo valandų itin sunkios būklės A. Ramanauskas buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę – saugumiečiai bijojo, kad tardomasis neišgyvens. Kalėjimo gydytojų pateiktame akte rašoma: „Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški veido, viso kūno galūnių raumenų traukuliai. Pulsas vos juntamas, minkštas, kraujospūdis 60/40. Ligonis visas kruvinas...“

Tokių barbariškų kankinimų, apie kuriuos liudija Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai, nėra buvę nuo Europoje siautėjusios inkvizicijos laikų. A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs LSSR Aukščiausiasis Teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma.

Šiandien įvertinus visą žinomą A. Ramanausko-Vanago veiklą galima vienareikšmiškai teigti, kad tai buvo partizanas idealistas, viena šviesiausių pokario ginkluotos rezistencijos asmenybių.

Romo Sadausko nuotrauka

 

„Tautiška giesmė“ ir „Trispalviai aitvarai“

Šiaulių gatvėmis 400 metrų ilgio
vėliavą nešė didžiulis būrys šiauliečių
Parengta pagal savivaldybių informaciją

ŠIAULIAI. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirti renginiai Šiauliuose vyko visą savaitę. Kovo 10 dieną 12 val. aikštėje prie Šiaulių Didždvario gimnazijos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ atliko Lietuvos valstybės himną. Giedoti „Tautiškos giesmės“ susirinko gausus būrys rankomis susikibusių moksleivių, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė bei miesto gyventojai.

„Šiandien turėjome labai gerą treniruotę į rytojų. Vaikai, rytoj paimkite savo mamytes ir tėvelius už rankų ir atsiveskite į centrinę miesto aikštę, kurioje visi kartu giedosime tikrą kovo 11-osios dienos himną“, – į susirinkusį jaunimą kreipėsi miesto meras A. Visockas.

„Šventajame Rašte skaitome, jog tiesa padarys mus laisvus. Kai mes einame tiesos keliu, jaučiame tą tikrą laisvę, kurioje gyvename, bet mums dar reikalingas teisingumas ir atsakomybė, nes jie suteikia mums laisvę, dovanoja džiaugsmą, duoda mums gyvybę, dėl to verta mums gyventi“, – susirinkusiam jaunimui kalbėjo Šiaulių vyskupas E. Bartulis.

Didždvario gimnazijos direktorius V. Balsevičius džiaugėsi, kad išmokome švęsti šventes, ir linkėjo kovo 11-ąją švęsti taip, kad prisimintume ir kitais metais.

Kovo 11-ąją šventiniai renginiai prasidėjo didžiulės trispalvės žygiu miesto gatvėmis. 400 metrų ilgio vėliavą nuo Signatarų alėjos į Prisikėlimo aikštę nešė didžiulis būrys šiauliečių. Miesto širdyje įvyko šventinis minėjimas, po jo – Jeronimo Miliaus gyvo garso koncertas.

Šiaulių kultūros centro jaunimo kameriniam chorui „Atžalynas“ atliekant Lietuvos valstybės himną aikštėje vyko iškilminga Lietuvos valstybės, Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos trispalvę kėlė Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių dalyvis Jonas Spudis, Šiaulių vėliavą iškėlė Šiaulių miesto kultūros ir meno premijų laureatė Dalė Dargienė, o Europos Sąjungos vėliavą – Didždvario gimnazijos gimnazistas Titas Jukšta.

Lietingą popietę į minėjimą susirinkusius šiauliečius ir miesto svečius sveikino Šiaulių miesto meras A. Visockas, 2016 metų mokytojos apdovanojimą pelniusi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeono mokytoja-ekspertė Marytė Markevičienė ir Šiaulių vyskupas E. Bartulis.

„Pasakyti, kad džiaugiuosi, būtų tikrai per mažai – esu pakylėtas. Šioje šventėje visi susirinkome švęsti Lietuvos laisvės. Šalia manęs stovi metų mokytoja Marytė Markevičienė, kuri yra Šiaulių garbės pilietė, ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris neseniai buvo apdovanotas aukščiausiu Švento Kazimiero ordino apdovanojimu už tikėjimo sklaidą. Visi kartu mes norime parodyti, kad ši šventė priklauso mums visiems“, – kalbėjo miesto meras A. Visockas. Pabaigoje meras visus pakvietė improvizacijai – garsiai ištarti Konstitucijos pirmąjį straipsnį, kuriame teigiama, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

„Esu laimingas žmogus, nes gyvenu laisvoje šalyje. Kiekvieną dieną turiu galimybę prisiliesti prie didžiausio mūsų mažos tautos turto – žmogaus ir kultūros. Už tai, kad kiekvieną dieną galiu džiaugtis ir didžiuotis muzikuojančiais vaikais, šiandien nuoširdžiausiai dėkoju jums, šiauliečiai. Muzika yra pats galingiausias ginklas ir turbūt mes nugalėjome todėl, kad į kovą ėjome su daina“, – sveikindama renginio dalyvius kalbėjo Lietuvos metų mokytoja M. Markevičienė.

Šiaulių vyskupas E. Bartulis linkėjo, kad kiekvieno žmogaus širdyje įsiviešpatautų meilė, teisingumas, gerumas, kad meilė ir tiesa triumfuotų mūsų brangioje tėvynėje ir Šiauliuose.

Viso šventinio minėjimo metu vyko meninė akcija „Trispalviai aitvarai“ – skraidančių sveikinimų Lietuvai dirbtuvės. Aitvarų klubas miestiečius pakvietė kurti ir ant didžiulio dviejų metrų aitvaro rašyti sveikinimus Lietuvai. Aitvaras šventės pabaigoje buvo paleistas į dangų.

 

Aidėjo laisvės šūviai, į dangų kilo balionai

TELŠIAI. Išradingumu ir išmone išsiskiriantys telšiškiai Kovo 11-ąją pasitiko ypatingai: visą dieną vyko šventiniai renginiai. Puiki nuotaika apgaubė visą Žemaitijos sostinę: sportuota, sveikinti sukaktuvininkai, į dangų leisti trijų spalvų balionai, aidėjo salvės, širdis virpino smuiko melodijos, džiugino akordeonistai, orkestrantai, dainininkai. Išrinkti ir paskelbti geriausi 2016 metų Telšių miesto ir rajono mokiniai.

Rytas pradėtas Masčio ežero pakrantėje prie Žemaičių muziejaus „Alka“. Telšiškiai ir miesto svečiai pakviesti dalyvauti bėgime „Už Laisvę“. Buvo galima pasirinkti vieną iš dviejų distancijų (1200 m arba 2500 m). Jauniausiam bėgikui – ketveri (Ąžuolas Kavaliauskas), vyriausiajai – 57-eri (Audrutė Jakovlevienė). Bėgime Masčio ežero pakrantėmis iki Telšių rajono savivaldybės dalyvavo daugiau kaip 170 bėgikų. Juos pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, startą kartu su Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto nariu Vitu Pociumi paskelbė kultūros centro direktorė Birutė Juozapavičienė.

Sportininkus Nepriklausomybės aikštėje organizatoriai pasitiko su trijų spalvų balionais. „Labas rytas visiems čia susirinkusiems Lietuvos žmonėms, Lietuvos vaikams, visiems Jums, kuriems šiandien šventė, kurie mylite, auginate, suprantate, nepaliekate ir tyliai tikite savo Lietuva“, – pasisveikino renginio vedėja Telšių kultūros centro režisierė Agnė Jakavičiūtė.

Trispalvę iškilmingai įnešė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 604 lengvųjų pėstininkų kuopos karininkai savanoriai, drauge su Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos vaikinų vokaliniu ansambliu sugiedota „Tautiška giesmė“. Pasigirdo trys salvės: kovojusiems už Laisvę, už nepriklausomą Lietuvos valstybę, už gimtuosius Telšius. Sveikino Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros klebonas kun. Darius Trijonis pasidžiaugė susitelkusia ir pilietiška bendruomene: „Su malda, tikėjimu ir viltimi toliau brandinkime Tėvynės laisvę. Simboliška, kad Nepriklausomybės šventė prasideda su kalendoriniu pavasariu. Tegul Dievas išklauso mūsų maldų, kad būtume visuomet laisvi“.

27-ąją nepriklausomos Lietuvos atkūrimo sukaktį kartu švęsti pakviesti ir telšiškiai, gimę kovo 11-ąją. „Šiandien mes Jums dovanojame ypatingą gimtadienį su viso miesto bendruomene. Toks gimtadienis gali būti tik kartą gyvenime, tad nuoširdžiai sveikiname ir linkime būti pilietiškais, atsakingais, laisvais laisvos Lietuvos piliečiais“, – kalbėjo A. Jakavičiūtė. 21-am sukaktuvininkui įteiktos simbolinės dovanos, su gimtadieniu sveikino meras P. Kuizinas, Seimo narys V. Bukauskas, klebonas kun. D. Trijonis.

Po šv. Mišių Telšių Katedroje Telšių Žemaitės dramos teatre įvyko Telšių muzikos mokyklos mokinių koncertas. Pasirodė daugiau kaip 100 atlikėjų. Šventiniame atgimusios Lietuvos renginyje prisiminimais apie atkurtą Lietuvą dalijosi ir sveikino Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Adolfas Puplauskas.

Kovo 11-osios vakarą įvyko „Metų moksleivio rinkimai 2016“. Geriausi miesto ir rajono mokiniai apdovanoti už didžiausius pasiekimus ir reikšmingiausius darbus.

 

Bėgta 27 valandas

PANEVĖŽYS. Šv. Mišiomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus katedroje prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės 27-ųjų metinių minėjimas. Prieš iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją finišavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotas estafetinis bėgimas, kurio startą kovo 10 dieną 9 val. davė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Kiekvienas dalyvis turėjo apibėgti 437 m ratą aplink Laisvės aikštę ir perduoti Lietuvos Respublikos vėliavėlę kitam bėgikui. Visi įveikusieji šią distanciją gavo vardinius pažymėjimus bei atminimo dovanėles. Bėgimas užtruko 27 valandas ir buvo pagerintas 2016 metais pasiektas estafetinio bėgimo rekordas. Jauniausiam bėgimo dalyviui – 3, vyriausiajam – 79 metai. 12 val. prie Savivaldybės iškilmingai kelta valstybės vėliava. Panevėžiečius su švente sveikino miesto meras. Valstybės atkūrimo dienos renginiai mieste tęsėsi Kraštotyros muziejuje nemokamu ekspozicijų ir parodų lankymu, o Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko nemokamas šeimų edukacinis savaitgalis „Vienu balsu...“ 16 valandą kino centre „Garsas“ nemokamai parodytas režisieriaus Kristijono Vildžiūno vaidybinis filmas „Senekos diena“ (Lietuva, Latvija, Estija 2016).

 

Renginiai ir maldos

ŠILALĖ. Turiningais renginiais ir nuoširdžiomis maldomis! – tokį tikslą šiemet buvo užsibrėžę Šilalės krašto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos „Už Laisvą Lietuvą“ vadovai bei šios Valstybinės šventės organizatoriai: įvairios įstaigos, seniūnijos, mokyklos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308-oji pėstininkų kuopa, Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros centras, meno bei sporto mokyklos, Simono Gaudiešiaus gimnazija, LDK Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, LDK Kęstučio Tauragės šaulių 7-oji rinktinė, Tauragės karo prievolės ir komplektavimo poskyris. Džiugino meniški bei patriotiški moksleivių, pedagogų meniniai pasirodymai.

Kovo 10-ąją mieste šurmuliavo įvairūs sportiniai bei meniniai kolektyvai, liejosi smagios, patriotinės dainos, skambėjo patriotinė muzika. Kiekvienas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos dalyvis savo širdyje galėjo pajusti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos prasmę bei džiaugsmą, jog gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje.

Kovo 11-osios rytą šilališkiai rinkosi į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią padėkoti Viešpačiui už susigrąžintą Nepriklausomybę ir Tėvynės laisvę. Atvyko ne tik sunkius laikus išgyvenę senoliai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai bet ir jaunesni, įsijungę į Sąjūdžio gretas. Šv. Mišiose dalyvavo skautai, vadovaujami mokytojos Alvyros Gedeikienės, dalyvavo ir Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Šv. Mišias aukojo vikaras kun. Aivaras Pudžiuvelis. Jis pasveikino su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena ir pasakė homiliją.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija