2017 m. kovo 17 d.
Nr. 11 (2228)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Kovo 11-osios Maldos pusryčiai

Klebonas kun. Rimantas
Žaromskis pilsto vandenį kavai

Kovo 11-osios Maldos pusryčių dalyviai

TYTUVĖNAI. Lietuva išradingai bei pakiliai šventė 27-ąjį Nepriklausomybės pavasarį. O štai tytuvėniškių vyrų katalikų grupė surengė tradiciniais tapusius Kovo 11-osios Maldos pusryčius. Kaip užsiminė klebonas kun. Rimantas Žaromskis, buvo daug pakviestųjų, bet maža išrinktųjų, nes ne visi kviestieji atvyko į Piligrimų centre vykusį rytmetį.

Šventinį susitikimą pradėjo renginį vedusios Monikos Sakienės žodžiai, pakili muzika bei paskelbta Tylos minutė. Ja pagerbti Maldos pusryčių sumanytojai šviesaus atminimo tytuvėniškis Antanas Levickas bei kelmiškis Antanas Račas. Vėliau skambėjo klebono kunigo Rimanto ir visų susirinkusiųjų malda už laisvę, už tuos, kurie dėl jos dirbo ir aukojosi, už šeimas, prašyta Viešpats padėti tautos vadovams išvesti šalį ir jos žmones iš moralinio ir materialinio nuosmukio, išsaugoti vienybę, kad galėtume įveikti visus sunkumus...

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė džiaugėsi, kad tokią dieną smagu būti drauge, tačiau liūdina visuomenės problemos, dėl kurių pastaruoju metu sielvartauja visa šalis. Pasak direktorės, svarbu vienytis, mažinti socialinę atskirtį ir mokyti gyventi bei dirbti tuos, kurie to nebemoka.

Seimo nario Juozo Rimkaus padėjėja Janina Skeberdienė kalbą pradėjo posmu bei parlamentaro sveikinimais ir linkėjimais išlaikyti energiją, ištvermę ir viltį. Moteris sakė, kad mums visiems labai reikia prisikėlimo sielose, kad viskas, kas vyksta aplink, nėra kažkur debesyse, kad tai yra mūsų gyvenimas bei mūsų atsakomybė. Mes turime didžiuotis šalies praeitimi, tuo, kad esame lietuviai, ir drauge susitelkę keisti tai, kas skaudina ir liūdina. J. Skeberdienė linkėjo stiprybės ir prasmingos kasdienybės, kuri padėtų kilti „iš duobės“.

Tytuvėnų gimnazijos direktorė Irma Stankuvienė irgi pradėjo nuo sveikinimų. Pedagogė linkėjo santarvės, stiprybės, patriotizmo bei drąsos, kurios turėjo tiek Vasario 16-osios, tiek Kovo 11-osios aktus pasirašę žmonės. Jos kalba nukrypo ten, kur daug problemų – į vaikus, į tuos, kurie kartais vaidina laimingus, tačiau artimi žmonės dažnai gyvena ir dirba toli nuo jų, tad, ištikus bėdai, laimės „kaukė“ dūžta į šipulius, ir tenka atsiremti į svetimą petį. Dar gerai, kad tokių atsiranda... Pasak direktorės, Vakarų kultūra praturtino materialiai, bet širdies ir proto poreikiai dažnai lieka nepatenkinti. Griūna nuo amžių laikyta pamatine vertybe šeima.

Bendruomenės pirmininkė Irma Ridikienė kvietė daugiau šypsotis, švęsti, iškelti vėliavą, pasidengti stalą lietuviškais patiekalais, gerti lietuvišką girą, džiaugtis tuo, ką turime: šeima, vaikais, žentais, marčiomis bei vaikaičiais. Esame laikini šioje žemėje, todėl reikia daugiau optimizmo!

Visuomenininkė Justina Viržintienė sakė, kad valstybinės šventės galėtų tapti Padėkos dienomis. Yra seniūnijos, Bažnyčios ir kiti aktyvistai, kurie galėtų nuspręsti, kam iš vietinių reikėtų padėkoti, nelaukiant, kol tai padarys rajono valdžia. Be to, ji kvietė apsilankyti Tytuvėnų bažnyčioje kiekvieną mėnesį rengiamose naktinėse adoracijose, kuriose prasmingus tekstus skaito J. Skeberdienė, o muzikuoja Diana Tiškovaitė su grupe.

Tytuvėnų jaunimo mokyklos direktorė Danutė Buivydienė džiaugėsi, kad prie Maldos pusryčių stalo susirinko trys kartos, kad žmonės pamažu mokosi švęsti.

Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas kalbėjo apie tai, kad didžiuojamės, kai sportininkai ar mokslininkai pasiekia aukštų rezultatų, ir linkėjo visiems turėti siekių, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus būtų.

Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas perdavė verslininko Jono Jagmino sveikinimus ir pabrėžė, kad visiems trūksta meilės savo artimui, nes labai jau dažnai meldžiamės ne Dievui, o eurui.

Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys sakė, kad Maldos pusryčiuose išgyvena išskirtinį bendrystės jausmą.

Vienas iš Maldos pusryčių rengėjų Bronius Rudzevičius aiškino, kodėl Kovo 11-oji tokia brangi šventė. Jis rėmėsi tėvų įskiepytomis vertybėmis bei tradicijomis, sakė, kad malda galima daug pasiekti. Tai įrodė ir vyresniosios kartos, siekusios Lietuvos nepriklausomybės, kalbėjo ir apie tai, kad didžiuliai skauduliai dabartinės visuomenės gyvenime ateina iš prastai atliktų tėvų ir motinų pareigų praeityje – jis neneigiąs savo kartos atsakomybės.

Dar ne kartą Maldos pusryčių metu skambėjo Tytuvėnų gimnazijos Meno skyriaus mokinių ir mokytojų atliekamos melodijos, po vienuolyno skliautais aidėjo Danguolės Žukauskienės išraiškingai skaitomos eilės, Monikos perpasakotos pamokančios istorijos, tačiau viskas turi pabaigą, tad ir Maldos pusryčiai baigėsi. Klebonas Rimantas citavo Kristų: „Mylėkite vieni kitus“ ir, apibendrindamas, dėkojo už gerus darbus, linkėjo dažniau šypsotis, pagelbėti vienas kitam bei ištarti tinkamus žodžius. Padėkota vyrams katalikams, kurie vis primena apie artėjančią šventę, Meno skyriaus vedėjai Nijolei Astašauskienei, jos kolegoms bei mokiniams, Piligrimų centro direktorei bei darbuotojams ir asmeniškai visiems susirinkusiems. Renginį baigė bendra malda.

Bronislava Buchienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija