2017 m. balandžio 14 d.
Nr. 15 (2231)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Seimas paskelbė 2018 metus Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo
300-ųjų metinių minėjimo metais

Balandžio 6 dieną Seimas, siekdamas puoselėti Lietuvos ir Europos kultūros paveldą per Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų, šios iškilios ir reikšmingos sukakties minėjimą pritaikant pažintinei, kultūrinei, edukacinei, piligriminei ir turistinei veiklai, 2018 metus paskelbė Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. Už nutarimą „Dėl 2018 metų paskelbimo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais“ balsavo 84, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Priimtu nutarimu Seimas atsižvelgia į tai, kad 2018 metais bus švenčiamas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus, pabrėžia, kad Trakų šventovė ir joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas, artimai susiję su Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu Vytautu ir Lietuvos valstybingumo istorija, yra neatskiriama Lietuvos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo dalis.


Kai ateina laiko pilnatvė...

Edvardas ŠIUGŽDA

Nukryžiuoto Jėzaus Kristaus
laidotuvės. Pedro Roldano (1624–1699)
skulptūra Sevilijos (Ispanija)
De la Caridad ligoninėje

2002 metų birželį San-Francisko (JAV) Devintosios apygardos prisiekusiųjų teismas dviem balsais prieš vieną paskelbė sprendimą, kad žodžiai „Dievui padedant“ šalies priesaikoje pažeidžia Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės įstatymo nuostatą. Prisiekusiųjų nuomone, šie žodžiai „palaiko religiją“ ir „įtvirtina monoteizmą, kaip vienintelę tikėjimo formą“. Pagal teismo verdiktą 1954 metų įstatymas, pridėjęs šiuos žodžius prie priesaikos, yra nekonstitucinis, todėl mokyklų mokytojai, būdami valstybės tarnautojai, neturi teisės jų cituoti pamokose. Teismo sprendimas sukėlė karštą polemiką. Verdikto šalininkai teigė, kad JAV yra pasaulietinė valstybė, kad Pirmoji įstatymo pataisa draudžia valstybei kaip nors paremti religiją – ar materialiai, ar teisiškai, kad prisiekti ištikimybę valstybei nereiškia prisiekti ištikimybę Dievybei, o verdikto priešininkai aiškino, kad žodžiai „Dievui padedant“ visiškai atitinka konstitucijos kūrėjų galvoseną, kad Linkolnas vartojo tuos pačius žodžius savo Getisbergo kalboje, kad Aukščiausiasis teismas ilgai laikėsi nuomonės, jog negalima duoti priesaiką priverstinai, kad prezidentas Eizenhaueris nė kiek neperdėjo, šiuos žodžius traktuodamas paprastai kaip „religinės sąmonės amerikiečių pavelde ir amerikiečių ateityje reikšmės patvirtinimą“. Pasisakė įvairiausių krypčių politikai, prieštaraudami teismo verdiktui. Senatas priėmė rezoliuciją (visi už), įpareigojančią persvarstyti teismo sprendimą. Bendruomenių atstovų nariai susirinko ant Kapitolijaus laiptų ir choru kalbėjo priesaikos tekstą ir giedojo „Dieve, laimink Ameriką“. Skubiai pravesti tyrimai parodė, kad 87 proc. amerikiečių pritaria žodžių „Dievui padedant“ įtraukimui į priesaikos tekstą ir tik 9 proc. tam nepritaria. Taip visuomenės parama žodžiams „Dievui padedant“ parodė, kad amerikiečiai yra viena religingiausių tautų pasaulyje, o ateistai, sudarantys mažumą, neturi teisės įbrukti ateizmą visiems amerikiečiams, kurių aiškus apsisprendimas tikėjimui pagaliau ir sukūrė tai, kas vadinama Amerika.


Kai susitikimas yra šventė

Prof. Liudas Mažylis
su grupe renginio dalyvių

Balandžio 5 dieną Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje, įvyko atviras TS-LKD Centro skyriaus pirmininko dr. Martyno Ubarto iniciatyva sušauktas posėdis, kuriame vyko šventinis susitikimas su Vasario 16-osios Akto originalo atradėju prof. Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo, kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Jis paneigė kai kurių dabar vadovaujančių ir susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) samprotavimus ir abejones dėl surasto Akto tikrumo ir demagogiško siūlymo jo tikrumą toliau tirti. Kalbėtojas pabrėžė, kad atrasto Vasario 16-osios Akto tikrumą patvirtina ne tik išlikusi jo originalo išvaizda, bet ir patvirtinamasis Vokietijos vyriausybės žodis. Smagu paminėti, kilnią profesoriaus nuostatą, kad vykdydamas savo užsibrėžtą misiją – surasti Vasario 16-osios Aktą – apie verslininkų magnato siūlomą milijoną visai negalvojo. Tai L. Mažylis patvirtino ir šiame susirinkime, sakydamas, kad Akto suradimas nieko bendro neturi su tomis verslo siūlomomis pinklėmis, akcentuodamas, kad jis negalėjęs būti vagimi – pagrobti surastą Aktą, jį pristatyti adresatui ir gauti už tai milijoną...


Laisvės kovotojų suvažiavime prisimintas 1953 metų Vorkutos sukilimas

Juozo Rudoko medaliu apdovanota
Gražina Šaulienė (kairėje),
centre – Ernestas Subačius,
dešinėje – Juozas Burokas

Balandžio 8 dieną Vilniaus karininkų ramovėje įvyko Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 240 delegatų iš įvairių šalies vietų. Suvažiavimą pradėjo sąjungos kapelionas kun. Paulius Vaineikis OFM, o vedė LLKS valdybos pirmininkas Ernestas Subačius ir garbės narys Juozas Burokas.

Renginyje kalbėjo grupė delegatų, buvo pristatyta suomių autoriaus Jukka Rislakki knyga „Vorkuta. Sukilimas lageryje“. Kalbėjo 1953 metų sukilimo Vorkutoje dalyvė Apolonija Navickienė ir jos vaikaitis Juozapas Lavokas.

Nemažai laisvės kovotojų gavo LLKS diplomus ir padėkos raštus, kuriuos jiems įteikė LLKS valdybos pirmininkas E. Subačius. Gražina Šaulienė iš Veprių apdovanota Juozo Rudoko (1907–1945), kovojusio už Lietuvos laisvę, medaliu, o jos vyras Romas Petras Šaulys – Šv. Kazimiero ženklu-ordinu „Trys liepsnelės“. Beje, R. P. Šaulys suvažiavimo dalyviams pristatė fotoparodą LLKS nariui, Vorkutos sukilimo dalyviui Edvardui Burokui (1933–2013) atminti.


Biochemikę pribuvėją nori nuteisti

Išteisintos, bet prokurorų vis dar nepaleidžiamos, kaltinamos neva uždrausta veikla Jurgitos Švedienės teismų maratonas nesibaigė. 2017 m. kovo 14 d. teismas nebaigė jos kančių kelio – teismas atidėtas, vėl bus tiriama, ieškoma naujų įkalčių. Bičiulių paakintas, sekiau šį įvykį, domėjausi jo eiga ir kalbinau pribuvėją Jurgitą Švedienę.

Trumpai priminsiu: žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi byla prieš moteris, padedančias mamoms gimdyti namuose, atrodė, priėjo liepto galą. Vilniaus apylinkės teisme jos buvo išteisintos. Pasirodė daug straipsnių, bylojančių apie šios bylos absurdiškumą, nes Konstitucijoje nėra straipsnio, draudžiančio padėti motinoms gimdyti namuose. Tada sveikinome ir Jus, džiaugėmės, kad pasibaigė Jūsų kančios. Kas atsitiko?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija