2017 m. balandžio 14 d.
Nr. 15 (2231)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Simboliniai Atminties diplomai atvertė naują VU istorijos puslapį

Balandžio 3 dieną Vilniaus universitetas (VU) simboliniais Atminties diplomais pagerbė keturis asmenis, kurie 1940–1941 metais dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš VU. Tai – vienas iškiliausių psichologų, Psichologijos katedros vedėjas profesorius Vladas (Vladimiras) Lazersonas (daugiau apie jį – „XXI amžius“ nr. 12), studentas Chlaunė Meištovskis, vienas žymiausių prieškario Europos idiš kalbos filologų ir idiš dialektologijos tyrimų pradininkas doc. Noachas Pryluckis ir semitologas, Semitologijos katedros vedėjas doc. Nachmanas Šapira.

Sveikinimo kalboje VU rektorius prof. Artūras Žukauskas pacitavo Prinstono universiteto profesorę emeritę Toni Morrison: „Jei pats universitetas apie save rimtai ir tvirtai negalvoja kaip apie visuomenės visuotinės laisvės sergėtoją, nuožmų vis kompleksiškesnių etinių problemų analizuotoją ar gilių demokratinių praktikų saugotoją, tuomet koks nors kitas režimas ar jų atstovai tai padarys be mūsų, už mus, mūsų nepaisydami“. VU vadovas teigė, kad universitetas, kaip socialiai atsakinga organizacija, nebegali sau leisti istoriniu paveldu vadinti tik garbingus savo praeities įvykius: „Didžiuojuosi, kad pagaliau esame laisvi tiek, kad iš užmaršties drįstame sugrąžinti ir ignoruotiną tiesą“.

Iniciatyvos „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“ vadovė, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė džiaugėsi, kad šiandien pradedama kurti nauja VU tradicija ir imamasi drąsiai bei atsakingai vertinti praeitį, siekiant gaivinti universiteto bendruomenės istorinę atmintį, skatinti prisiminti ne tik šviesius ir garbingus universiteto istorijos puslapius, bet ir niūrius, neretai skausmingus įvykius, pakeitusius asmeninius likimus. „Atsakingas siekis pažinti ir pripažinti savo neretušuotą istoriją yra suprantamas, kaip tvirtas atviros universiteto bendruomenės kūrimo ir universiteto pažangos pamatas. Taigi įsibėgėjame su nauja, Lietuvoje precedento neturinčia ilgalaike iniciatyva. Labai tikimės, kad galėsime dalį Atminties diplomų įteikti asmeniškai buvusiems universiteto bendruomenės nariams ir taip vėl simboliškai tapti kolegomis ir bičiuliais“, – vylėsi doc. J. Verbickienė.

„Galvodami apie žiaurumus, įvykdytus per XX amžių, visiškai teisėtai daugiausiai dėmesio skiriame tiems milijonams, kurie neteko gyvybės dėl tironijos ir neapykantos. Tačiau neatskiriama didžiosios šio amžiaus tragedijos dalis yra ir kita praradimų istorija, kai buvo prarasta tūkstančiai mokslininkų, menininkų, mąstytojų ir rašytojų, kurių karjeras nutraukė ankstyvos mirtys. Niekada nesužinosime, kaip būtų susiklostęs jų gyvenimas ir kuo jų genialumas būtų prisidėjęs prie žmonijos pažangos“, – atsiųstame laiške apgailestauja Niujorko YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto vykdomasis direktorius Džonatanas Brentas (Jonathan Brent). Šį institutą pasieks Atminties diplomas, skirtas doc. N. Pryluckiui, kuris buvo paskutinis Vilniuje veikusio YIVO direktorius. Per karą YIVO buvo perkeltas iš Vilniaus į Niujorką.

Atlikus preliminarų pirminį tyrimą paaiškėjo, kad šiandien į Atminties diplomą galėtų pretenduoti apie tūkstantį žmonių. Pažymėtina, kad jis nebus teikiamas tiems, kurių pašalinimas iš universiteto nebuvo susijęs su okupacinių režimų veikla, kurie kolaboravo su totalitarinių režimų struktūromis ar nusikalto žmogiškumui. Nuo šios dienos bus sudaryta galimybė teikti užklausą dėl artimų žmonių pagerbimo Atminties diplomu užpildant anketą lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija